Birželis – šiltesnis nei įprasta
Peržvelgiant prabėgusios vasaros orus galima išskirti, kad birželį temperatūra buvo didesnė, nei įprasta, liepa ir rugpjūtis – atitiko normą.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 15,8–18,1 laipsnių šilumos, tai yra 1,5–2,2 laipsnių daugiau už standartinę klimato normą, taigi birželis buvo šiltesnis nei įprasta. Birželio antroje pusėje temperatūra pakilo ir iki 31–34 laipsnių šilumos, Alytuje ir Pasvalyje net iki 35 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0,5 laipsnio šilumos, tik Varėnoje iki -1 laipsnio, o Nidoje iki 8 šilumos. Naktimis birželio mėnesį buvo užfiksuotos šalnos.
Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 17,4–19,2 laipsnių šilumos, daugelyje rajonų ji buvo labai artima normai, pajūryje vienu laipsniu aukštesnė už normą. Aukščiausia oro temperatūra mėnesio pradžioje daug kur pakilo iki 28 - 33 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 8–12 laipsnių, Nidoje iki 14 laipsnių.
Rugpjūčio pirmoje pusėje oro temperatūra buvo 16,2–18,5 laipsnių, ji visoje šalyje vidutiniškai buvo 0,8 laipsnių žemesnė už normą. Oro temperatūra rugpjūčio viduryje buvo (14,1–16,7 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 2,2 laipsniais žemesnė už klimato normą, tačiau rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusi šiluma turėtų išlyginti bendrą mėnesio normą. Paskutiniąją rugpjūčio savaitę temperatūra daug kur kilo iki 30 laipsnių.
„Na galima pasakyti, kad tai, ką mes matėme liepą ar rugpjūtį yra labai gyva lietuviškų orų iliustracija kokie jie turėtų būti pagal klimato normą. Tai ne taip jau dažnai pasitaiko, kaip žinote, klimato norma tai yra vidurkis to kas būna per trisdešimt metų, turime trisdešimt vasarų, trisdešimt birželių liepų ir rugpjūčių ir jie gali būti bet kokie. Tai bendras vidurkis ir buvo, tai ką mes matėme pro langą, kame gyvenome”, – mini sinoptikas Naglis Šulija.
Saulės šią vasarą trūko
Saulės birželį turėjome daugiau nei įprasta, ne taip pasisekė kitais mėnesiais – liepos mėnesį saulės buvo mažiau, nei įprasta, rugpjūtį taip pat buvo daug apsiniaukusių dienų.
Saulė birželio mėnesį spindėjo gana ilgai, beveik visoje Lietuvoje 40–50 val. ilgiau už normą. Saulė liepos mėnesį Rytų Lietuvoje kaitino iki 110 val. trumpiau už normą, šiauriniuose ir pietvakariniuose šalies rajonuose apie 50 val. trumpiau už normą. Saulė pirmąjį ir antrąjį rugpjūčio dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 37–49 val., Pajūryje ir pietvakariniame šalies pakraštyje kiek ilgiau – iki 59 val. Saulė antrąjį rugpjūčio dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 47–67 val.
Vasaros mėnesiais saulės trūko dėl labai paprasto priežasties, Lietuvą vis aplankydavo ciklonai.
„Pats paprasčiausias ir banaliausias atsakymas kodėl šią vasarą trūko šilumos ir saulės būtų tas, kad pasitaikė tokia didžiųjų atmosferos srautų cirkuliacija, į Lietuvą neatkeliaudavo oras iš pietų, arba retai atkeliaudavo, o dažniau atkeliaudavo iš vakarų, arba šiaurės vakarų. Tai tiesiog tokia atmosferos cirkuliacija. Kartais mus aplanko statistinė lietuviška vasara”, – kalba N.Šulija.
Kritulių buvo mažai, o paskui labai daug
Didesnėje šalies dalyje birželį kritulių iškrito mažiau nei įprasta šį mėnesį. Birželio mėnesį vandens lygis upėse žemėjo, daugiausiai nuseko Nemunas. Trijose vandens matavimo stotyse minimalus birželio vandens lygis buvo žemesnis nei iki šiol stebėtas, penkiose trūko mažiau nei 5 cm iki jo. Aukščiausia vandens temperatūra ežeruose – 23,9–24,5°C buvo birželio 27 d., žemiausia – birželio 13 d. (14,5–16,6°C).
Liepos mėnesį kritulių kiekis buvo žymiai didesnis, nei birželį, iškritusių kritulių kiekis atitiko normą, bet dažnai buvo stebimi liūtiniai lietūs, vietomis iškrito kruša. Vidutinis mėnesio vandens lygis upėse buvo 8–47cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį, o Nemunėlyje, Pietryčių Lietuvos upėse, Jūroje ir Minijoje artimas vidutiniam daugiamečiam. Aukščiausia vandens temperatūra ežeruose – (25,1°C - 23,7°C) – žemiausia (18,1°C – 18,6°C )
Rugpjūčio mėnuo taip pat iššsiskyrė gausiais krituliais, mėnesio pradžioje vidurio ir vakarų Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis siekė (42–113 mm) – norma viršyta 2–4 kartus, kai kur – net 7 kartus, kitoje Lietuvos dalyje, kritulių iškrito mažiau, rugpjūčio viduryje kritulių kiekis sumažėjo, tačiau kai kuriuose rajonuose norma viršyta 2– 2,5 karto. Tiek rugpjūčio 1-ą, tiek kitomis dienomis užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių). Rugpjūčio mėnesį daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo drėgni arba šlapi, vietomis – labai šlapi, dėl kasdien iškrintančių kritulių drėgmės gavo ir gilesni dirvožemio sluoksniai. Šį mėnesį, dėl dažnai pasitaikančių lietingų dienų žemdirbiams yra gerokai sunkiau nuimti grūdinių kultūrų derlių.
„Nereikėtų stebėtis dideliu kritulių kiekiu. Iš tikrųjų, kaip tik vasaros mėnesiai Lietuvoje yra lietingiausi. Taip yra dėl to, kad tie krituliai yra intensyvesni, jų daugiau. Rudenį taip pat pasitaiko lietingų mėnesių, pvz. lapkritis, bet šiaip, dažniausiai vasara. Beveik visi vasaros mėnesiai pasižymi lietingu oru, tiek birželis, tiek liepa, tiek rugpjūtis“, – mini klimatologas DonatasValiukas.
