Šio gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma 1,0 žemesnė nei daugiametė, kuri Lietuvoje siekia -1,9 °C. Prognozuojamas šiek tiek didesnis nei įprastai (pagal 1981–2010 metų vidurkį – 55 mm) gruodžio mėnesio kritulių kiekis (iki 20 % priklausomai nuo regiono).
Šalčiausi ir sniegingiausi miestai
Miestai, kuriuose fiksuojama žemiausia temperatūra Lietuvoje, yra įsikūrę rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje: t.y. Vilnius, Pabradė, Ignalina, Varėna. Čia ir žiema ankščiau ateina. Kuo toliau į vakarus, tuo to šalčio mažiau.
Daugiausia sniego Lietuvoje iškrenta Žemaičių aukštumos teritorijoje, kuri apima Skuodą, Telšius, Plungę, Rietavą bei kitus greta esančius miestelius, taigi jei gyvenate šiuose rajonuose, tikėtina, jūsų Kalėdos bus labiausiai apdovanotos sniegu.
„Žemaičių aukštumoje kritulių daugiau iškrinta, daugiau sninga ir yra temperatūra vėsesnė, nei pajūryje, nes yra aukščiau, dėl tų aukštumų, tai taip ten iškrinta, ir ilgiau išsilaiko sniegas ir ten beje, žemaičių tose aukštumose yra užfiksuota storiausia sniego danga. Kita Lietuvos dalis su sniegu yra jau rytinė Lietuva”, – kalba klimatologas dr. Donatas Valiukas.
Pajūryje žiema prasideda vėliausiai
Gruodžio vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje yra neigiama (– 1,9 laipsniai). Tik pajūryje temperatūra yra aukštesnė. Ten vyksta kitokie procesai, nei likusioje Lietuvos dalyje. Jūra šildo miestą, todėl gruodį ten vyrauja teigiama temperatūra.
„Klaipėdoje vyksta kiti procesai ir ten žiema ateina vėliau, sniego būna mažiau, dėl jūros procesų. Taip pat būna mažesnis dienos ir nakties temperatūros skirtumas. Jūra žiemą šildo Klaipėdą, o vasarą – šaldo, todėl klaipėdiečiai gyvena kiek kitokiu ritmu”, – kalba dr. D. Valiukas.
Kituose regionuose pastovi sniego danga susiformuoja jau po Kalėdų.
„Nepastovi sniego danga, kuri susidaro savaitei ir ištirpsta gali atsirasti ir gruodį, o ta pastovi – formuojasi jau po Kalėdų”, – pridūrė klimatologas.
Žiemą jūra šildo Klaipėdą, vasarą – šaldo
Kuomet žiemos metu vėjas pučia nuo jūros, tuomet per vasarą įšilusi jūra šildo pajūrį. Ten būna šilčiau, nei likusioje Lietuvos dalyje.
„Dėl savo šiluminės talpos, žiemą jūra šildo pajūrio kraštą, o vasara šaldo. Todėl Klaipėdoje oro temperatūra žiema būna keliais laipsniais didesne nei Vilniuje, o vasarą atvirkščiai. Taip pat yra pastebėta, jog Klaipėdos Melnaragės paplūdimyje vandens temperatūra yra aukštesnė, nei Smiltinės paplūdimyje. To priežastis yra iš Kuršių Marių ištekantis stipriau įšilęs vanduo, kuris susimaišo su Baltijos jūros vandeniu ties Melnrage“, – dalijasi doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Trumpalaikės šalčio bangos prognozuojamos visur
Vidutinė žiemos mėnesių oro temperatūra šiemet Lietuvoje numatoma iki 1 °C aukštesnė, lyginant su standartine klimato norma (-2,8 °C 1981–2010 m.). Vis dėlto, labai tikėtinos trumpalaikės šalčio bangos, ypatingai sausio mėnesį. Šiuo laikotarpiu dažniau nei įprastai stebimas arktinio oro įsiveržimas į vidutines platumas.
Tokiais laikotarpiais fiksuojamos neigiamos oro temperatūros anomalijos, siekiančios -10,0 °C ir daugiau. Taip pat žiemą prognozuojamos aukštesnės slėgio jūros lygyje reikšmės. Ši tendencija rodo galimai didesnį dienų skaičių su anticiklonine cirkuliacija. Jos metu dažnai susidaro giedri orai ir palankios sąlygos spinduliniam paklotinio paviršiaus vėsimui, kuris nulemia žemesnę oro temperatūrą. Kritulių kiekis žiemos mėnesiais numatomas artimas standartinei klimato normai, kuri 1981–2010 m. duomenimis siekia 144 mm.
