• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai per mūsų slenkstį lips žiema nešina gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Bet ar šiemet ji tokia bus? Pažiūrėkime.

31

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai per mūsų slenkstį lips žiema nešina gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Bet ar šiemet ji tokia bus? Pažiūrėkime.

REKLAMA

Deja, visi trys žiemos mėnesiai žadami šiltesni, nei norma. Tai reiškia, kad labai šaltos žiemos laukti tikrai neverta. 

„Visa žiema, kol kas numatoma šiltesnė už normą, kažkur laipsniu su trupučiu. Visi žiemos mėnesiai, pagal dabartines tendencijas numatomi šiltesni“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.

Nors žiema ir numatoma šiltesnė už įprastinę, ji tikrai nebus vienoda. Šaltesnių dienų pasitaikys.

„Bus šilčiau, bet tų šaltų dienų pasitaikys viena kita tikrai, natūraliai jų tikrai dar pasitaiko“, – pridūrė klimatologas.

REKLAMA
REKLAMA

Viskas dėl klimato kaitos

Pasaulis kalba apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalba apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą. Gali pasirodyti, kad Lietuvos tai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys. 

REKLAMA

„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi ir kiti klimatologai. Per penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.

„Per penkiasdešimt metų, nuo praeito amžiaus vidurio, dienų su sniego danga sumažėjo apie dešimčia. Ko gero paprasčiausias ryšys būtų toks, kad vyksta klimato kaita, temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius“, – kalba dr. Donatas Valiukas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiti metų mėnesiai paveikiami mažiau.

„Labiausiai, bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – minėjo Gintautas Stankūnavičius. 

Nuolatinė sniego danga formuojasi po Kalėdų 

Sniegas, kuris vos pasnigus nenutirpsta, pradeda formuotis jau po Kalėdų, arba per naujuosius metus.

„Pagal daugiametes tendencijas sniego danga Lietuvoje pradeda formuotis jau po Kalėdų. Nes pastovi sniego danga turi išsilaikyti“, – mini D. Valiukas.

„Paskutiniais metais toks rimtesnis sniegas būna tik per Kalėdas, o gal ir per naujuosius metus“, – mini L. Šidlauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų