„Mūsų žaliųjų frakcija bus apie 50 mandatų, klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos ar ne, aš labai tikiuosi ir žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją, aš manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V. Sinkevičius.
Praėjusią EP kadenciją valdančiąją koaliciją parlamente sudarė Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir liberalai.
Demokratai yra Europos žaliųjų partijos nariai. Pasak V. Sinkevičiaus, nors Europos Komisija (EK) akcentavo žaliąjį kursą, koalicijai nepriklausantys žalieji neturėjo įtakos EK darbotvarkei.
„Žalieji nebuvo ir jokiu būdu neturėjo tiesioginės įtakos nei EK, nei EP darbotvarkei, nes jie nebuvo daugumoje. Labai juokinga, kai Europos žaliesiems reikia už žaliąjį kursą prisiimti atsakomybę, taip, tai buvo jų programos dalis, bet jei grįžtume į 2019-uosius, tai visi mojavo žalia vėliava“, – kalbėjo demokratas.
Žalieji yra vieni daugiausia vietų būsimajame EP praradusių frakcijų – jie iškovojo 52 mandatus ir prarado 19 vietų parlamente.
Preliminariais duomenimis, ELP turėtų likti didžiausia frakcija naujos sudėties EP, jai prognozuojama 191 vieta.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis, taigi, jos dydis išliktų maždaug toks pat.
Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Atnaujinkime Europą“ su 83 mandatais.
Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformuotojai (71 vieta) ir mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (57 vietos).
Jis teigė nesureikšminantis kraštutinės dešinės partijų sėkmės Europoje.
„Prancūzijoje rezultatas palankus toms radikalioms dešinėm, Vokietijoje jų neblogas pasirodymas, bet bendrai proeuropietiškos partijos gali sudaryti komfortabilią koaliciją, turėti apie 450 balsų EP ir sėkmingai reformuoti Europą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius nuo 2019 metų dirbo eurokomisaru atsakingu aplinką, vandenynus ir žuvininkystę
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, demokratai gavo 5,84 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo vieną europarlamentaro mandatą.
Partijos pirmininkas Saulius Skvernelis džiaugėsi, kad prieš dvejus metus įkurta Demokratų sąjunga pasiekė keltą tikslą.
„Aš džiaugiuosi, kad tas lūkestis, kurį turėjome, kad turėtume atstovą EP, pasiteisino. (...) Šiandien vertiname tai kaip puikų rezultatą ir stiprų pamatą, kalbant apie ateitį – rudenį vyksiančius labai svarbius Seimo rinkimus“, – sakė S. Skvernelis.
„Nesivaikome pigaus populizmo, nedaliname pinigų, pažadų nerealių, tai tos solidžios politinės jėgos, turinčios atsakomybę prieš Lietuvą, įvaizdis yra labai svarbus, jis išlieka, tai partijos vizitinė kortelė“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičius neatsakė, ar ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Visa tai bus mūsų bendri partijos sprendimai. (...) Partija priims atitinkamus sprendimus“, – sakė jis.
S. Skvernelis teigė, kad partija kandidatų sąrašą patvirtins iki liepos vidurio.
„Mes surinksime valdybą, sąrašą, vienmandates. Kokia pozicija, kur kokiam žmogui bus skirta arba galimai skirta, tą paskelbsime. Virginijus tikrai nėra vienintelis jaunos kartos politikas mūsų politinėje jėgoje. (...) Virginijui dabar pagrindinis tikslas – būti koalicijoje su žaliaisiais naujajame EP“, – sakė partijos pirmininkas.
Pirminiais duomenimis, Lietuvoje šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.
