V. Sinkevičiaus teigimu, koronaviruso pandemija tapo iššūkiu daugelio kasdienybei.
„Juolab tiems, kuriems pandemija tapo mūšio lauku, didvyriškai besikaunantiems medikams, mus saugantiems policijos pareigūnams, ugniagesiams gelbėtojams, net ir atliekų vežėjams. Visiems, kurie teikia mums būtinas paslaugas. Dėkoju jiems, už jų stiprybę“, – kalbėjo eurokomisaras.
Jis neslėpė, kad iš pradžių Europos Sąjungoje buvo chaoso ir nesusikalbėjimo.
„Tačiau šiandien Europos Sąjunga demonstruoja vienybę ir solidarumą. Akivaizdu, kad nė viena šalis narė nėra pajėgi viena kovoti su šia pandemija likusi viena. Reikalingas bendras atkirtis. Visų mūsų reikalas padėti vieni kitiems. <...> Šiuo metu visi dirbantys Europos Sąjungoje, jos institucijose dirba tam, kad pandemija būtų suvaldyta“, – aiškino eurokomisaras.
Pasak jo, Europos Komisija iš pat pradžių ėmėsi organizuoti bendrus medicininių priemonių pirkimus. Jo teigimu, paraleliai vyksta ventiliavimo aparatų, laboratorinės įrangos, testavimo įrankių pirkimo konkursai.
„Tikimės, kad visos tos priemonės jau artimiausiu metu bus paskirstytos į šalis nares“, – teigė V. Sinkevičius.
Eurokomisaro tvirtinimu, Europos Komisija siūlo skirti papildomus 3 mlrd. eurų tam, kad būtų padidintos medicininių priemonių atsargos, kurios, esant reikalui, pasiektų šalis nares, o kritiniu atveju, net finansuoti mobiliųjų ligoninių įrengimą.
„Žmonės Europoje negali mirti dėl to, kad nebuvo pasirūpinta plaučių ventiliatoriais“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jo teigimu, moksliniams tyrimams ir vakcinos nuo koronaviruso kūrimui Europos Komisija jau skyrė 140 mln. Eurų.
Pasak jo, Bendrija meta visas pajėgas, kad būtų išgelbėta kuo daugiau žmonių gyvybių. Tačiau, kaip kalbėjo V. Sinkevičius, gelbstint žmonių gyvybes, negalima negalvoti ir apie ateitį. Jo teigimu, gelbstint ekonomiką būtinas ilgalaikis planas.
„Europos Komisija tą planą turi. <...> Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės kartu pasiryžusios skirti įspūdingą 2,8 trilijonų sumą. Tokio dydžio ekonomikos gelbėjimo planas taptų realybę“, – pasakojo V. Sinkevičius.
Pasak jo, ES fondų taisyklės sušvelnintos taip, kad jų lėšos pasiektų tuos, kuriems to labiausiai reikia. Tai leido atsirasti atsako koronaviruso iniciatyvai, iš kurios 1,5 mlrd. skirti Lietuvai.
Taip pat pakeistos valstybės pagalbos taisyklės, kurios leidžia skirti iki 800 tūkst. eurų pagalbos jų prašančioms įmonėms.
Europos Komisija patvirtino 110 mln. eurų vertės Lietuvos pagalbos schemą. Komisija patvirtino ir 1 mlrd. eurų garantijoms, kurios paskatins bankus finansuoti smulkias ir vidutines įmones.
Europos Komisija valstybėms narėms taip pat pasiūlė 100 mlrd. eurų paskoloms, kurios leistų įmonėms leisti darbuotojams laikinai nedirbti arba sumažinti jų darbo valandas ir mokėti jiems atlyginimus.
Europos Komisija taip pat rengia pagalbos žemės ūkiui paketą ir jo planą žada pasiūlyti po Velykų.
„Kiek žinau, Komisija po Velykų pasiūlys planą žemės ūkiui, o vėliau priklausys nuo Tarybos ir šalių narių, kaip jos matys tą planą. Tikimės, kad tie veiksmai bus suderinti iš anksto ir sprendimai priimti anksčiau“, – sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, planas šiuo metu rengiamas ir diskutuojama, kokios priemonės būtų tikslingiausios.
„Pirmiausia kalbame apie lankstumą esančių finansų, bet taip pat diskutuojama ir apie kitas priemones – apie galimą žemės ūkio produkcijos saugojimą yra diskusija, šie sprendimai turi būti priimti bendrai“, – sakė V. Sinkevičius.
Be jau priimtų priemonių, pasak V. Sinkevičiaus, Europos Komisija rengia ir netrukus pristatys Europos atsistatymo planą, tai investicijų planas, kuris padės valstybių narėms išlipti iš krizės.
„Europos Komisija deda milžiniškas pastangas, kad padėtų valstybėms narėms ir kiekvienam europiečiui“, – teigė V. Sinkevičius.
Eurogrupė sutarė dėl 500 mlrd. eurų paramos ES ekonomikai dėl pandemijos planui
Europos Sąjungos finansų ministrai ketvirtadienį susitarė dėl 500 mlrd. eurų vertės plano, turinčio pagelbėti koronaviruso pandemijos smarkiai paveiktų Europos valstybių ekonomikoms, bet nepalaikė Italijos ir Prancūzijos reikalavimų sukurti bendro skolinimosi priemonę.
Proveržis buvo pasiektas Nyderlandams sušvelninus savo poziciją dėl esminio klausimo, ar į sunkią padėtį patekusios šalys mainais už pagalbą privalo įsipareigoti vykdyti ekonomikos reformas ir ar joms turi būti taikoma išorinė priežiūra, kaip numato Europos stabilumo mechanizmo (ESM) taisyklės. Šis reikalavimas atgaivino prisiminimus apie griežto taupymo sąlygas, primestas Graikijai, Airijai ir kitoms smarkiai įsiskolinusioms valstybėms, kurioms buvo suteikta pagalba per euro zonos skolų krizę.
Haga dvi ankstesnes dienas blokavo derybas, tvirtindama, kad Italija arba bet kuri į keblią padėtį patekusi valstybė privalo užtikrinti tinkamą finansų valdymą, bet Roma tokį reikalavimą susidarius sveikatos apsaugos krizei laikė akibrokštu.
Galutiniame pranešime sakoma, kad buvo pasiektas kompromisas – šalys galės palankiomis sąlygomis pasiskolinti sumą, prilygstančią iki 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto, kad galėtų finansuoti „tiesioginius arba netiesioginius“ dabartinės sveikatos apsaugos krizės kaštus. Eurogrupės vadovas Mario Centeno (Mariju Sentenu) per vaizdo konferenciją po pasitarimo žurnalistams išreiškė viltį, kad šalys sugebės tinkamai įvertinti joms reikalingas sumas, kad galėtų pasinaudoti šia pagalba.
„Šiandien atsiliepėme į mūsų piliečių raginimą užtikrinti Europą, kuri saugo, – po derybų sakė M. Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras. – Šis atsakas apima drąsius ir ambicingus pasiūlymus, kurie prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojami.“
Galutiniame pranešime aiškiai pabrėžiama, kad valstybės pagalbos lėšas galės naudoti tik koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos, Europoje nusinešusios daugiau kaip 65 tūkst. žmonių gyvybių, sukeltos krizės padariniams šalinti.
Vis dėlto ministrai atidėjo į šalį Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymą sukurti bendro skolinimosi priemonę, pramintą „koronavobligacijomis“, turinčią suteikti galimybę net ir smarkiai įsiskolinusioms valstybėms skolintis palankiomis sąlygomis, siekiant surinkti lėšų sveikatos apsaugos krizės padariniams likviduoti.
Vokietija, ekonomiškai pajėgiausia ES narė, nesutiko pritarti pasiūlymui dėl bendro skolinimosi. Ministrai sutiko tik toliau „nagrinėti“ šią idėją, vadovaujant ES lyderiams, turintiems surengti pasitarimą vėliau šį mėnesį.
Sutarto pagalbos paketo vertė yra apie 500 mlrd. eurų, bet daugelis apžvalgininkų laiko ją per maža, kad būtų patikimai iš naujo užvesti Europos ekonomiką pandemijai atslūgus.
Duomenys rodo, kad žemyno ekonomikos jau dabar patiria istorinį nuosmukį, kovos su sparčiai plintančiu virusu priemonėms paralyžiavus kasdienį gyvenimą.
Nors 19 ES šalių naudojasi bendra valiuta, Bendrijos narės ėmėsi vienašališkų priemonių savo ekonomikoms gelbėti, todėl turtingesnių valstybių, įskaitant Vokietiją, padėtis yra daug pranašesnė už šalių, galinčių mobilizuoti daug mažiau lėšų.
