„Nežinau, į ką prezidentė šitus savo pasisakymus orientavo. Bet tai, kad ekonomikos perspektyvos yra gerokai prastesnės, nei atrodė praėjusių metų pabaigoje, ir jos yra labai neapibrėžtos, tai tą esu pati sakiusi ne kartą. Kol kas pagal makroekonomines prognozes, kurias yra atnaujinusios tarptautinės organizacijos ir Lietuvos institucijos, <...> tikimasi šiais metais tiesiog ženkliai mažesnio, bet vis dar ekonomikos augimo. Bet ar aš galėčiau dėti galvą nukirsti, kad metų pabaigoje toks rezultatas ir bus, tikrai ne. Neapibrėžtumas labai didelis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Premjerė sakė, kad praėjusią savaitę Rusija nusprendė nustoti tiekti dalį dujų į daugelį Europos valstybių ir tai gali turėti įtakos dėl dujų kainų artimiausiam pusmečiui.
„Tas gali atsiliepti rinkos kainoms. Tas pats naftos produktų rinkoje. <...> Situacija labai neapibrėžta, karas nesibaigė ir jis tęsiasi. Ta įtampa tikrai neslūgsta. Tą geriausia ir matyti“, – teigė premjerė.
„Jeigu papildomi sprendimai būtų reikalingi, jei reikėtų vėl peržiūrėti biudžetą dėl pasikeitusių perspektyvų, tą reikėtų daryti rugsėjo mėnesį. Tą Vyriausybė ir darys, jei poreikis bus“, – pridūrė ji.
„Aš nevertinu prezidento nei kalbų, nei veiklos. Bet norėčiau pasakyti, kad kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, jums sėkmės ir linkiu.
Gal tik vieną pastabą norėčiau pasakyti, ne tiek kalbai, apskritai besiklostančiai situacijai, tiek geopolitinei, tiek Lietuvoje. Ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose, politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės ekonominės situacijos blogėjimą. Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją, ekonomika pereina į recesiją. Tą galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dvejų-trijų mėnesių laikotarpyje.
Kodėl taip sakau? Nes visi planai apie papildomas lėšas, apie antiinfliacinius paketus turi atsižvelgti į geopolitinės ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti. Šito aš negirdžiu. Aš girdžiu kalbas, kurios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, tas laikotarpis baigėsi“, – po G. Nausėdos metinio pranešimo Seime susirinkusiems žurnalistams sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, tokios priemonės kaip vienkartinės išmokos tik ir didins infliaciją. D. Grybauskaitės teigimu, tokia didelė infliacija, kartu su ekonomikos sulėtėjimu, yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė.
„Tą turime turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti, ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje. To aš kol kas negirdžiu“, – teigė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė nesiėmė vertinti nei opozicijos, nei valdančiųjų konkrečių siūlymų, kuriais norima mažinti infliacijos pasekmes.
„Daug ką galima ir bus galima daryti. Atsižvelgti į realijas privalome. Būtent nepamatuotas ekonomikos skatinimas, populistinis, politinis ekonomikos skatinimas pandemijos metu, kalbu apie visą pasaulį, ne tik apie Lietuvą, tiesiog buvo mada mėtyti lengvus pinigus iš sraigtasparnio, vienkartinės išmokos, praktiškai sutariama, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių tokią didžiulę pasaulinę infliaciją. Mes inertiškai darome ir siūlome tą patį. Tą ir noriu pasakyti – politinis elitas neatsižvelgia, kad šitas laikotarpis baigėsi“, – dėstė prezidentė.
„Kol kas aš negirdžiu mūsų politikų kalbose, kad jie supranta, į kur smunka geopolitika, į kur smunka viso pasaulio ekonomika, paskui – ir Lietuvos ekonomika. Po pusmečio tokių lėšų nebus, o mes žadame, žadame ir žadame. Reikia baigti žadėti, atsižvelgti į realybę ir atsakingai elgtis. <...> Tai atsakomybė visų – nuo Vyriausybės, Seimo iki prezidento“, – pridūrė ji.
D. Grybauskaitė akcentavo, kad paramos priemonės privalo būti skiriamos ne visiems, o tiems, kuriems labiausiai to reikia.
„Aš kol kas girdžių taikos entuziazmą, gerovės entuziazmą ir dalybų entuziazmą. Lėšų nebėra“, – konstatavo D. Grybauskaitė.
