Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė I. Šimonytė į prezidentus LRT radijo debatų metu antradienį pažymėjo, kad šiuo metu teismuose trūksta apie 50 teisėjų. Jos teigimu, tai rodo, kad sprendimų priėmimas dėl teisėjų skyrimo stringa.
„Turime 50 vakansijų, kurios yra neužimtos, tai akivaizdu, kad tas sprendimas kažkur nevyksta taip greitai“, – LRT radijo debatuose tvirtino premjerė.
Šalies vadovas G. Nausėda tvirtino, kad šiuo metu šalyje yra 775 teisėjų darbo vietos, o prisiekus daliai naujų teisėjų, teisėjų darbo vietų sumažės iki 712 teisėjų. Prezidento teigimu, atsižvelgiant į svarstymus apie 10 proc. sumažinti teisėjų darbo vietų skaičių šalyje, galiausiai užimtų teisėjų darbo vietų skaičius bus beveik optimalus.
Jo įsitikinimu, didesnė bėda šiuo metu yra ne teisėjų darbo vietų užpildymas, o tai, kad iš teismų masiškai išeina teisėjų padėjėjai.
„Po to, kai teisėjų atlyginimai buvo reikšmingai padidinti, tikrai matome, kad susidomėjimas teisėjo pareigomis, teisėjo mantija, gerokai išaugo. Kur turime problemą? Teisėjų padėjėjai. Iš tikrųjų pasirūpinę per valstybės tarnybos reformą, kad teisėjų atlyginimai reikšmingai išaugtų, nepasirūpinome ir palikome už borto tuos žmones, kurie velka dažnai net gerokai didesnį krūvį nei pats teisėjas ir jie masiškai išeina iš savo darbo vietos, ir tai gali tapti uždelsto veikimo bomba artimiausioje aplinkoje“, – LRT radijo debatuose dėstė G. Nausėda.
I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad vis dėlto problemas slypi tame, jog neretai į teisėjų skiriami tie asmenys, kurie atrankose sulaukia ne pačių geriausių įvertinimų. Anot kandidatės į prezidentus, tokia atmosfera gali atbaidyti žmones pretenduoti į teisėjus.
„Taip, darbo užmokestis teisėjams buvo ženkliai padidintas, labai džiaugiuosi, kad pavyko ir Seimą įtikinti tai padaryti, nes tai buvo seniai pribrendęs klausimas, bet dabar mes turėtume įvertinti teisėjų bendruomenę ar žmonių, kurie ketintų aplikuoti į teisėjų vietą. Jie vis tiek turi suprasti, kaip yra priimamas sprendimas ten, kur jis yra priimamas, nes kitaip mes galime pasiekti tokią situaciją, kai žmonės nenorės tiesiog dalyvauti teisėjų atrankose, nes negalės suprasti, ko jie gali tikėtis“, – kalbėjo premjerė.
Prezidentas G. Nausėda replikavo I. Šimonytei, kad ji, keldama klausimus apie teisėjų atrankos sistemos skaidrumą, vadovaujasi gandais.
„Man atrodo, kad jūs tiesiog vadovaujatės vieno ar dviejų asmenų Teisėjų taryboje skleidžiama dezinformacija ir gandais, ir pateikiate juos už tikrą pinigą“, – replikavo prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, sprendžiant, kurie asmenys yra tinkamiausi užimti teisėjų pareigas, svarbūs yra ir pokalbiai su pačiais kandidatais, kurių metu esą atsiskleidžia žmogaus požiūris į kitas temas.
„Tikrai kartais būna paradoksali situacija, kuomet teisėjas turi pakankamai aukštą balą, tačiau beveik visi atrankos komisijos nariai balsavo prieš jį dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dažnai net subjektyvių. Tos subjektyvios priežastys – kadangi kalbame apie labai atsakingą teisėjo misiją – man jos taip pat įdomios, todėl tų susitikimų su kandidatais į teisėjus metu aš kreipiu dėmesį ir į žmogaus motyvaciją, į jo požiūrį į korupciją, kartais pateikiu bendresnio pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, ar jis domisi teismų reforma, kaip jis ją vertina, teigiamos, neigiamos pusės. Ir tada tik įsitikini, ar žmogus yra visapusiškai pasirengęs atlikti šitas pareigas, ar jis tiesiog turi gerų pažįstamų, rėmėjų ir dėl to jam taip gerai sekasi“, – komentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos buvo įvertinti ne pačiais geriausiais balais.
Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais nebuvo pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.
