Po kokių dešimties metų, o gal užtektų ir penkerių, bus labai įdomu pamatyti, kokie garsūs, iškilūs, o svarbiausia – Lietuvai pasitarnavę – bus tie grafomanai, ar save visuomenės veikėjais vadinantys aktyvistai, taip uoliai menkinantys ir trypiantys poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą... Neįtikėtina stebėti, kaip po tiek nepriklausomos Lietuvos metų, naujoji leftistinė (kairiųjų liberalų) iniciatyva perrašinėti istoriją ar, pagal dabartinį supratimą bei etines normas, pervertinti istorines asmenybes įgauna tokį pagreitį mūsų šalyje. Ir tai vyksta šalyje, kuri dar gerai prisimena, kas yra sovietmetis. Ta leftistinė sėkla, kurią bandėme rauti kartu su dainuojančia Sąjūdžio revoliucija, kartu su Mažvydo „LIE-TU-VA“, įaugusi į mūsų kraują taip giliai, kad ima ir vėl prasiveržia naujomis formomis. Nors iš esmės tai yra tas pats komunistinis bandymas primesti visiems savo ideologiją, kurioje istorijos ratą suka „liaudis“, o ne asmenybės. Ideologiją, kurioje viešpatauja vidutinybės, siekiančios nuvainikuoti tautos didvyrius ir sumenkinti istorinius įvykius. Saugiai sėdint ant sofos su „McDonald’s“ kavos puodeliu, naudojantis kapitalistų išrastu wifi ir iphone telefonu lengva moralizuoti ir aiškinti, kaip reikėjo gyventi sovietmečiu, ar kaip laimėti pasaulinius karus. Ta pati sovietinių pilkų vidutinybių, gyvenime taip nieko ir nesugebėjusių pasiekti, vienybė prieš gabesnį, talentingesnį, kūrybiškesnį. Ir ta vienybė bauginanti, nes šiais moderniais laikais per socialinius tinklus ji plinta kaip raudonasis maras, ieškantis naujos aukos „teisinguolių“ laužui. Į tą bendrą chorą įsilieja ir tie, kurie net neįsivaizduoja, ką reiškė gyventi sovietmečiu (net neabejoju, kad dauguma būtų visiški partiniai prisiplakėliai!), ir tie, kurie pačiame sovietmečio žydėjime buvo apolitiškai korektiški, dėstę mokyklose ar universitetuose tas pačias tiesas, dėl kurių dabar plaka Justiną Marcinkevičių. Šiame leftistiniame chore kol kas neišgirdau nė vieno disidento balso, nors būtent jie vieninteliai turėtų tam moralinę teisę. „Aš geriau būsiu tyliai teisus, negu garsiai teisingas“, – rašė J. Marcinkevičius.

Gyvenime smėlio pilys statomos be jokių draudimų, o tikrovės bangoms jas nuplovus, atsakingų nelieka. Vien švietimo srityje kiek tų smėlio pilių pristatyta! Pinigai švietimo finansavimui auga (vien iš ES struktūrinių fondų per visus narystės ES metus Lietuvos švietimą ir mokslą pasiekė 3 mlrd. eurų), tačiau kokybinio šuolio neįvyko – mokinių pasiekimai prastėja. Reformų, skirtų šiai sričiai, nė nesuskaičiuosi, o labiau sujauktos sistemos nerasi. „Tūkstantmečio mokyklų“ programai oho kiek smėlio tonų suversta, smėlio pilis – kone aukščiausia. Tik sumažinti atotrūkio tarp Lietuvos mokyklų niekaip nepavyksta. Mokytojo prestižas vis keliamas ir keliamas, tačiau dirbantiems mokykloje nei motyvacijos, nei pasitikėjimo, nei realaus palaikymo nepadaugėjo. Gyvenime smėlio pilys statomos be jokių draudimų, o tikrovės bangoms jas nuplovus, atsakingų nelieka. Vien švietimo srityje kiek tų smėlio pilių pristatyta! Nors iki rugsėjo – dar geras vasaros žingsnis, jau šiandien mokytojai krūpčioja nuo naujųjų mokslo metų perspektyvos. Nuo rugsėjo 1-osios dalis mokinių pradės mokytis pagal naująsias mokymo programas. Kaip reikės dirbti, mokytojai neišmano – nėra nei strategijos, nei naujų vadovėlių. Yra tik amžinas ministerijos receptas, esą mokytojai turėtų būti kūrybiški. Įtraukusis ugdymas – net ne pilis, o visa smėlio karalystė. Nuo šių metų rugsėjo duris atvers 100 bandomųjų įtraukiųjų klasių, o po šio eksperimento numatoma nuosekli įtraukiųjų klasių plėtra visoje Lietuvoje. Mokytojus apėmusi desperacija: šiai reformai dar nepasirengta, čia – daugiausia nežinomybės ir nerimo! Ministerija toliau stato efemeriškus bokštus – smėlio juk pakanka.

prabilo kremliniai

VILKAITIS:

Iš esmės toks buvo mūsų pasirinkimas 1990 metais - nacionalinė nepriklausoma valstybė. Mes dėl jos Vingio parke mitingavome, dėl jos žmonės žuvo po tankais, bet pagal tai, ką sukūrėme, atrodo, kad kovojome už laukinį kapitalizmą.

Tikrai ne, nes dar buvo gyva karta, kurie atsiminė kapitalizmo grimasas: belgų elektros kompanijos plėšikavimą - sustabdytą ne oficialiosios valdžios, o piliečių vienybės, bankų savivalę, antstolius, išvaržytus ūkius, palydėtuves emigracijon į Braziliją ar Argentiną...

Digital Matter icon
Bet toji karta buvo atskirta nuo valstybės statymo...

Manote, nebuvo dorų žmonių toje socializmo populiacijoje?

Nebuvo padorių inteligentų?

Nebuvo sąžiningų?

Tiek ir tiek. Jie, diskutavę virtuvėse, kentėję lageriuose, sukaupę baisią ir valią užgrūdinusią patirtį, iš tiesų galėjo daug duoti, kuriant nepriklausomą valstybę, iš jų galėjom daug ko pasiimti, pasimokyti, ypač švietimo ir socialiniuose reikaluose, bet, deja, dėjomės gudresni.

Digital Matter icon
Ir net ramiai sutikome tą žinią, kad milijonas laisvę atgavusių piliečių pasirinko emigraciją, nors tai rėkte rėkė, kad kažkas ne taip, kad pačioje valstybės kūrimo pradžioje kažkas buvo ne taip. Kodėl pritrūko būtent šio - vienintelio referendumo? Žinoma, dabar atbuliniu protu labai lengva šnekėt...

- Kodėl atbuliniu? Galiu pacituoti, ką kultūros ministras Vilkaitis kalbėjo 2009 metais: „Jeigu mes esame lietuviai, mums turi rūpėti visi valstybės žmonės"... Arba: „Žmogus mato, kad Lietuvoje yra nereikalingas, kad jis tiktai trukdo kad ir darbdaviui, „Sodrai", jo niekas nenori aptarnauti poliklinikoje"... Ir dar: „Jokiais būdais negalima leisti, kad reformas lemtų rinkimų ciklai ir kadencijos". Būtent tai ir vyksta mūsų akyse!..

Digital Matter icon
- Vašingtono žodžiai... (Juokiasi.)

- Dar vienas jūsų pastebėjimas: sakėte, kad politika yra savotiška prekyba žmonėmis.

- Šiuo atžvilgiu ir šiandien taip galvoju. Žinoma, žmonėms, norintiems likti politikoje, taip kalbėti nederėtų...

Geriau slidžiu klausimu „išreikšti susirūpinimą" arba „labai gilų susirūpinimą", paskui suformuoti „darbo komisiją" ar „ekspertų tarybą" (iš „interesų grupių" statytinių), - žiūrėk, ir baigėsi tavo kadencija...

Šaunuoliai tremtiniai,kaliniai,jų tvirtos pozicijos,nesuvilios jokie patvoriniai,maršiniai ar celofaniniai.

Wagner

Jau laukia

PADVĖSK. KONSERVE... D. O. L. B. A. J. O. B... P Y D E R A S T E !!!! !

Isdviesk. KIAULĘ !

Kad būtume stiprūs turime būti vieningi,mylėti ir saugoti savo kalbą ir kultūrą,dėl kurios ir kovojo visi praeityje,O liberali Šimonytė kalba viena o daro kita,matydama tik savo partiją ir vadą visi kiti,kas ten tokie,, pagal ją,,Lietuvoje naikinama tai dėl ko lietuviai kovojo,tai čia Šimonytės laisvės misija.