„Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, kaip ir jų keliama grėsmė, yra globalūs. Taikai pasiekti reikalinga ne tik visapusiška parama Ukrainai, bet ir efektyvus sankcijų įgyvendinimas, paliekant kuo mažiau jų apėjimo spragų, aktyviai ieškomų šalies agresorės. Azerbaidžano vaidmuo šioje srityje taip pat labai svarbus“, – pranešime spaudai sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, susitikime su Azerbaidžano vadovu daugiausiai dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, saugumo padėčiai Pietų Kaukaze, dvišaliam Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimui, Azerbaidžano ir Armėnijos taikos derybų perspektyvai.
I. Šimonytė pridūrė, jog Ukrainą užpuolusi Rusija nėra suinteresuota konfliktų sprendimų jokiame regione, jos tikslai – eskalacija ir destabilizacija siekiant įtakos svertų ir naudos.
Premjerė taip pat pažymėjo Azerbaidžano ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą, Bendrijai siekiant diversifikuoti energijos išteklių tiekimo šaltinius ir atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos.
Ministrė Pirmininkė susitikime su I. Alijevu išskyrė ES Dvynių projektus kaip sėkmingus Lietuvos ir Azerbaidžano institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi pavyzdžius, vertus tolimesnio plėtojimo.
Aptariant saugumo situaciją Pietų Kaukaze, Vyriausybės vadovė akcentavo, kad Lietuva remia taikų, tvarų ir visapusišką Azerbaidžano ir Armėnijos konflikto sprendimą diplomatinėmis priemonėmis ir ES pastangas prisidėti prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo regione.
Armėnija ir kaimyninis Azerbaidžanas kelis dešimtmečius nesutaria dėl teritorijų.
1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Iki šiol rusenantis konfliktas, įskaitant du karus 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 2020-aisiais, nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
