„Tai dramatiškas metas Europai ir visam pasauliui. Visų pirma, noriu išreikšti begalinį Lietuvos solidarumą ir pagarbą Ukrainos žmonėms. Jų begalinė drąsa ir pasiryžimas šiandien gina ir visos Europos laisvę. Neturėtume turėti jokių iliuzijų. Ta kova, kuri vyksta dabar Ukrainos žemėje, vyksta už mus visus“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Varšuvoje sakė I. Šimonytė.
Rusijos vykdomi karo nusikaltimai ir skleidžiamas melas, anot I. Šimonytės, yra sunkai suvokiamas visam civilizuotam pasauliui. Vladimiro Putino pradėto karo akivaizdoje, anot premjerės, yra svarbu, kad demokratinės šalys išliktų vieningos ir susitelkusios.
Susitikimo su Lenkijos ir Ukrainos premjerais metu, I. Šimonytė aptarė šalių galimybes padėti Ukrainai ir jos žmonėms., taip pat ir tiems, kurie bėga nuo karo.
„Vakar iki 22 val. vakaro pabėgėlių centre registravau nuo karo pabėgusius žmonės – moteris ir vaikus ieškodama jam būsto. Tikrai labai gerai įsivaizduoju ir labai gerai suprantu, kokią didelę širdį turi Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių visuomenės, pasirengusios atverti žmonėms savo namų duris ir dalintis viskuo, ką turi“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė taip pat nurodė, kad svarbu stiprinti sankcijas ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai, kuri „išnuomojo savo žemę šiai niekingai invazijai į Ukrainą“.
„Iš Rusijos oligarchų matome, kad sankcijos yra skaudžios ir jos veikia. Anksčiau neretai girdėdavome diskusiją, kad gal sankcijos nėra labai veiksmingas nes jos neva neveikia. Drįsčiau pasakyti, kas mes niekada neturėjome tikrų sankcijų ir dabar pradedame jas turėti.
Gaila, kad taip vėlai, nes už tai Ukrainos žmonėms tenka mokėti per didelę kainą. Visas sankcijų poveikis pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet mes jas turime stiprinti ir plėsti tam, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kainuotų kaip įmanoma brangiau.“, – sakė premjerė.
Šimonytė: Ukraina yra nusipelniusi kandidatės statuso
Ir Lietuva, ir Lenkija nuosekliai remia Ukrainos eurointegracinius siekius. I. Šimonytė pabrėžia, kad dar jokiai šaliai nėra tekę mokėti tokios didelės kainos už „savo natūralų norą būti Europos šalių šeimos dalimi“.
„Todėl manome, kad Ukraina išties yra nusipelniusi kandidatės statuso, ir tai yra susiję su tam tikra moraline mūsų skola Ukrainos žmonėms“, – sakė ji.
Prieš susitikimą su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu I. Šimonytė aptarė ir bendras šalių saugumo stiprinimo galimybes.
„Kaip žinia, abi šalys yra rytiniame NATO flange. Putino karas, Rusijos karas prieš Ukrainą, taip pat ir Baltarusijos diktatoriaus suteikta galimybė naudoti Baltarusijos žemę šiai invazijai išties pakeitė saugumo rizikų vertinimus ir todėl yra labai svarbu kuo greičiau pereiti nuo atgrasymo koncepcijos ir dėti visas pastangas stiprinti rytų NATO flangą“, – sakė premjerė.
Šalys taip pat siekia, kad V. Putino, Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos ir kitų asmenų atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje.
I. Šimonytė akcentuoja, kad Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolą su prašymu pradėti tyrimą dėl nusikaltimų žmogiškumui: „Yra renkami įrodymai ir nė kiek neabejoju, kad šie žmonės sulauks pelnyto atpildo“.
Ragino sankcionuoti visus oligarchus
Savo ruožtu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusija kelia grėsmę ne tik rytinio regiono, bet ir visos Europos šalims.
Kremlius vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
„Laikai keičiasi, kartos keičiasi, bet Rusija visuomet laikosi agresyvios politikos ir savo ištekliais šantažuoja kitas šalis, – kalbėjo politikas. Ilga Rusijos ranka virto kumščiu, kuris naikina viską savo kelyje.“
Jo teigimu, rusų pajėgos atakuoja ne tik karinę infrastruktūra, bet ir gyvenamuosius namus, ligonines, bet ir humanitarinius koridorius iš šalies bėgantiems žmonėms.
„Vakar Ukrainoje apšaudymai buvo įvykdyti maždaug už 20 kilometrų nuo Lenkijos sienos, tai tik dar kartą parodo, kokiais metodais veikia Rusija, ji nori įbauginti žmones“, – kalbėjo politikas, turėdamas omenyje ataką prieš Javorivo poligoną.
Pasak M. Morawieckio, dėl to būtina stiprinti sankcijas, nes jos dar nepalietė visų Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos oligarchų, kai kurių ekonomikos sektorių.
„Įšaldykime visų Rusijos oligarchų turtą: mažų, vidutinių ir stambių, panaudokime šias lėšas padėti nekaltiems žmonėms, nukentėjusiems nuo Putino režimo veiksmų, panaudokime šias lėšas, jog atstatytume Ukrainą, kuri taip nuožmiai ginasi“, – kalbėjo jis.
Lenkų premjeras taip pat ragino Europos Sąjungą (ES) sukurti specialų mechanizmą, kuriuo Ukraina galėtų greičiau tapti Bendrijos nare.
„Teroristinė valstybė“
Jam antrino ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, spaudos konferencijoje dalyvavęs nuotoliniu būdu: „Kandidatės statuso suteikimas mums būtų ypač svarbus“.
Jis išreiškė dėkingumą, jog Kyjivas yra laikomas „Europos šeimos dalimi“.
„Tai civilizacinė žinia mūsų visuomenei“, – kalbėjo D. Šmyhalis.
Jis dar kartą pabrėžė būtinybę virš Ukrainos užtikrinti neskraidymo zoną. NATO šio žingsnio kol kas nesiima, baimindamasi tiesioginės Aljanso ir Rusijos konfrontacijos.
Ukrainos premjero teigimu, Vakarų šalys neturi laiko delsti, nes fronto linija gali persikelti ir į ES teritoriją.
„Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi paskelbti Rusiją teroristine valstybe“, – teigė D. Šmyhalis.
Politikas taip pat ragino dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijai, ypač – taikant prekybos apribojimus energetikos sektoriuje.
D. Šmyhalis konferencijos metu dėkojo Lietuvos, Lenkijos žmonėms, priglaudžiantiems karo pabėgėlius.
„Dėkoju už namus ukrainiečiams, už savanorių pagalbą, už raginimus aprūpinti mus ginklais ir uždaryti dangų“, – lietuviškai teigė Ukrainos ministras pirmininkas.
Rusija paskelbė karą prieš Ukrainą
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje. NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
