„Negirdėjome Jūsų asmeninio pasmerkimo tokioms neskaidrioms situacijoms, kuomet Seimo nariai apauga ryšiais su iš nusikalstamo pasaulio atėjusiais asmenimis, gauna jų ar jų šeimų dovanas, o ministrų, ar dabar jau – eksministrų, Seimo narių šeimos verslai kelia klausimų dėl jų valdomo turto kilmės teisėtumo“, – opozicijai priklausantys parlamentarai teiravosi premjerei skirtame kreipimesi.
„Monika Navickienė nebėra Vyriausybės narė ir viskas, ką aš tuo klausimu atsakysiu. Jeigu turite klausimų, užduokite juos tiesiogiai Navickienei (...) Jeigu jūs turite klausimų man, kaip Vyriausybės vadovei, prašau. Bet aš jau patenkinau atsistatydinimo prašymą“, – aiškino I. Šimonytė.
Parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos teigia, kad po skandalo iš aktyvios politikos nepasitraukusi M. Navickienė leidžia abejoti konservatorių bei valdančiosios koalicijos moralumu.
„Kodėl, kaip Premjerė ir valdančiosios koalicijos lyderė, Monikai Navickienei iki šiol viešai nepasiūlėte pailsėti ir nedalyvauti aktyvioje politikoje tol, kol nebus išsklaidyti visi jos šeimos verslui, jos artimai aplinkai mesti įtarimai“, – parlamentarai klausė I. Šimonytės.
„Ką padarėte arba netrukus planuojate padaryti kaip valdančiosios koalicijos lyderė, kad išskaidrintumėte aplink Jūsų Vyriausybės buvusią ministrę, Seimo narę, partijos kolegę susiklosčiusią situaciją, užtikrintumėte, kad jos šeimos verslai nesinaudotų pigiai nuomojama valstybės infrastruktūra, o taip pat, kas ne mažiau svarbu, užtikrintumėte fintech verslų skaidrumą“, – rašoma dokumente.
Reaguodama į tokias reikalavimus I. Šimonytė atsakė, kad tyrimą vykdo ir situaciją aiškinasi institucijos, kurios nėra atsakingos Vyriausybei ir jos apie aplinkybes neinformuoja. Ji pabrėžė, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tad bet koks pasmerkimas kol kas remtųsi vien tik galimais prasižengimais.
„Ir todėl noriu konstatuoti, kad man nėra žinomos institucijų atliekamo tyrimo aplinkybės, turinys, ar yra kam nors pateikti kaltinimai, įtarimai ar kokia nors situacija, todėl, kad aš ir neprivalau to žinoti. Esame teisinė valstybė, ikiteisminio tyrimo bei kitos institucijos veikia ir sprendimus priima savarankiškai“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad opozicijos užduoti klausimai nėra susiję su Vyriausybės darbu ar aktualiomis problemomis.
„Klausimuose yra remiamasi Seimo statutu, kur numatoma galimybė pakviesti Vyriausybės narius, jiems užduoti aktualius klausimus. Bet, tiesą sakant, šie klausimai nėra susiję su mano dabartiniu darbu arba situacija Vyriausybėje, turint mintyje, kad Monika Navickienė atsistatydino iš pareigų prieš gerą mėnesį“, – opozicijos klausimus kritikavo ministrė pirmininkė.
„Klausimai yra adresuojami man, kaip „Valdančios koalicijos lyderei“, bet Seimo statutas nenumato tokio statuso, net nežinau kokiu pagrindu taip teigiama. Lygiai taip pat Seimo statutas nenumato galimybės uždavinėti klausimų kolegoms Seimo nariams“, – aiškino ji.
Susikirto su Širinskiene
Visgi, opozicijos atstovų premjerės atsakymai į raštu užduotus netenkino. Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė perklausė ministrės pirmininkės apie Vyriausybei ir politikams keliamus moralinius ir etinius standartus, cituodama valdančiosios koalicijos sutarties tekstą.
„Jūs pasirašėte koalicinę sutartį kaip vadovė ir viena iš valdančiosios koalicijos lyderių, sakydama, kad moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsite tolygiai teisiniams. (…) Gal jūs, vis dėlto, galite pasakyti, ar jūs toliau kaip premjerė šių žodžių apie moralę, politinę atsakomybę laikotės?“, – teiravosi A. Širinskienė.
I. Šimonytė opozicijos atstovai pakartojo, jog į Seimo tribūną yra iškviesta kaip ministrė pirmininkė, o ne konservatorių frakcijos atstovė, todėl ji nėra įpareigota atsakinėti klausimų, susijusių su poste nebedirbančia ministre.
„Gerbiama kolege, aš dar kartą atsakysiu jums į klausimą, jeigu jūs nesupratote mano atsakymo. Monika Navickienė nebėra Vyriausybės narė. Ir tai yra viskas, ką aš tuo klausimu noriu paskakyti“, – kartojo ministrė pirmininkė, nurodydama, jog klausimai M. Navickienei turėtų būti adresuojami personaliai.
Ji pabrėžė, kad, remiantis Seimo statutu, ji atsakinėja į parlamentarų klausimus kaip premjerė, o ne kaip frakcijos narė. Todėl, tęsė I. Šimonytė, adresuoti klausimus, kurie nėra susiję su ministrės pirmininkės darbu, yra nekorektiška.
„Čia būtų lygiai taip pat nekorektiška, jeigu aš jus pasikviesčiau į tribūną ir paklausčiau, ar jums būtų okei kandidatuosi (į Seimą – ELTA) sąraše žmogaus, kurį Konstitucinis Teismas yra pripažinęs sulaužusiu priesaiką. Man atrodo, tokie klausimai Seime yra neužudodami vieni kitiems“, – A. Širinskienei atsakė politikė.
Premjerė atsakė į A. Skardžiaus priekaištus dėl veidmainystės
Savo ruožtu atsakydama į Mišriai Seimo narių frakcijai priklausančio Artūro Skardžiaus priekaištus dėl dvigubų standartų taikymo vertinant bendrapartietės konservatorės M. Navickienės veiklą, premjerė I. Šimonytė tai įvertino kaip opozicijos teisę išnaudoti valdančiojoje koalicijoje susidariusią situaciją politiniams tikslams. Anot Vyriausybės vadovės, kol nėra sulaukta teisėsaugos atliekamų tyrimų rezultatų, bet kokie politikų teiginiai būtų nepagrįsti.
„Ponas akyčių parodymo specialiste, štai ką aš jums galėčiau atsakyti šiuo klausimu. Jūs gerai pavartojote žodį „galimai“, nes jūs pats puikiai žinote, kad faktinės aplinkybės yra tokios, kad visa tai, ką jūs teigiate, yra jūsų teiginiai“, – atsakydama į A. Skardžiaus kritiką teigė I. Šimonytė
„Pripažįstu jūsų teisę šitą situaciją išnaudoti politiniais tikslais, tačiau aš kaip politikė taip pat tuos klausimus sprendžiu taip, kaip man tai atrodo teisinga. Dalykas, kuris metė šešėlį Vyriausybei, ir Vyriausybėje Monikos Navickienės nebėra“, – akcentavo premjerė.
Ji taip pat pakartojo neturinti teisės kištis į su buvusios ministrės šeima susijusiomis įmonėmis tiriančių teisėsaugos institucijų darbą ir todėl „jais nesidominti“. Pasak Vyriausybės vadovės, objektyviai situaciją galima bus vertinti sulaukus institucijų vertinimų.
„Nėra jokių institucijų sprendimų, kurie būtų konstatavę, kad kažkas kažką pasisavino, kažkoks buvo neskaidrus pirkimas, kažkas kažkur priėmė sprendimą dėl kažkieno interesų. Tokie sprendimai man nėra žinomi. (...) Kai institucijos išsiaiškins, ką jos aiškinasi, (...) tada mes galėsime vertinti, ar kažkas galimai buvo, ar iš viso nebuvo“, – kalbėjo premjerė.
„Norėčiau, kad klausimai man nebūtų už visus Lietuvos konservatorius“
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika premjerei priminė prieš metus Vyriausybę drebinusį „čekiukų“ skandalą. Jis paminėjo ir viešojoje erdvėje šiomis dienomis dėmesio sulaukusį atvejį dėl konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Vyšniausko patarėjos Vaidos Pituškienės – opozicijos atstovas kėlė klausimą, ar politikės elgesio neketina svarstyti konservatorių etikos sargai.
„Dėl tos pačios situacijos, ar nemanote, kad šiokį tokį šešėlį meta ir tų Vyriausybės narių čekučių situacija, kurie irgi taip nei pateikė, nei nepateikė (išlaidas pagrindžiančius dokumentus – ELTA)“, – teiravosi K. Mažeika.
Savo ruožtu premjerė teigė, jog visos tokios situacijos yra problematiškos, mat kiekvienoje savivaldybėje savu laiku galiojo skirtingos tvarkos dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo.
„Nenorėčiau grįžti į tą diskusiją, kurioje mes visi buvome prieš metus laiko. Ir tikrai manau, kad kiekvienas politikas turi tiesiog atsakyti į tuos klausimus, kurie jam keliami. Vis tiek situacijos yra skirtingos“, – sakė I. Šimonytė.
„Man visą laiką, tiesą sakant, labai nesmagu tais klausimais aiškintis, nes aš pati neturiu jokios su tuo susijusios patirties“, – primindama, jog nesinaudoja parlamentinėmis lėšomis, teigė ji.
Visgi, ministrė pirmininkė pakartojo, jog iš Seimo tribūnos norėtų atsakinėti į klausimus, susijusius su jos, kaip premjerės, darbu.
„Norėčiau, kad klausimai būtų užduodami man, o ne man užduodami klausimai už visus Lietuvos konservatorius“, – apibendrino ji.
Klausimus pasirašė 10 parlamentarų iš Mišrios Seimo narių grupės ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, konservatorės M. Navickienės sutuoktinio M. Navicko valdomą „Litlab“ ketino įsigyti skandalo epicentre atsidūrusi finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė. Visgi, vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija neleido jai įsigyti „Litlab“. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. Vėliau portalas delfi.lt paskelbė, jog I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
„Foxpay“ istorija jau tęsiasi keletą savaičių – Lietuvos bankas tęsia tyrimą dėl įmonės. Pranešta, jog nuspręsta apriboti dalį jos veiklos. Savo ruožtu ikiteisminį tyrimą atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl įmonės veiklos.
