Suskaičiavus visus rinkimų balsus paaiškėjo, kad G. Nausėda surinko 44,54 proc. visų balsų, o I. Šimonytė – 19,94 proc. 2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
Pirmadienio rytą premjerė dėkojo gyventojams, kurie balsavo prezidento rinkimuose ir referendume. Ji teigė besidžiaugianti rezultatu, nepaisant oponentų retorinių ir praktinių bandymų padaryti viską, kad antrame ture jos nebūtų.
„Po netrumpos kandencijos Vyriausybės vadovės poste, turint omenyje, kokia ta kadencija buvo, kiek visokiausių iššūkių kliuvo ir kiek visokiausių problemų teko spręsti, manau, kad ramia širdimi galiu pasakyti, jog didelė dalis žmonių, kurie pasitikėjo manimi 2020 metais kandidatuojant Seimo rinkimuose vis dar to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko turbūt jo neišbarstyti“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad dabar svarbu, koks bus žmonių pasirinkimas antrajame ture, bet premjerė džiaugėsi, kad jai pavyko padaryti tai, ką ir norėjo.
Kalbant apie tai, kad I. Šimonytė šiemet surinko mažiau balsų negu 2019 metais, premjerė nebuvo linkusi lyginti šių dviejų rinkimų. Ji teigė, kad įvertinus visą kontekstą, rezultatas yra geras.
„Aš vis dėlto lyginčiau save ne su 2019 metais tada, kada manęs neslėgė 3,5 metų atsakomybės, nesakysiu našta, bet tos aplinkybės, kuriomis pastaruosius 3,5 metų dirbu, na, 2019 metais tuometinis Ministras Pirmininkas, nepaisant savo tokio saikingo populiarumo ir nepaisant to, kad tada Vyriausybės kandencija buvo gana rami <...>, vis dėlto į antrąjį turą patekti nesugebėjo. Tai nematau pagrindo savęs lyginti su 2019 metais, nes buvau žmogus ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiama atsakomybių ir įsipareigojimų“, – teigė I. Šimonytė.
„Galbūt aš labiau lyginčiau su tais Seimo rinkimais, kurie vyko 2020 metais. Toks lyginimas galbūt būtų korektiškesnis“, – pridūrė kandidatė.
I. Šimonytė nedaugžodžiavo apie tolimesnius planus, kaip sieks antrajame ture pritraukti daugiau rinkėjų.
„Jeigu jūs galvojate, kad aš spaudos konferencijoje atskleisiu viską, tai turbūt nenustebinsiu, kad neketinčiau to daryti, bet ir pirmajame ture man palankių žmonių mobilizacija nebuvo maža, ji buvo stipri“, – kalbėjo premjerė.
Premjerė prakalbo ir apie radikalių kandidatų surinktą nemažą dalį rinkėjų balsų. I. Šimonytė akcentavo, kad į tai reikėtų atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybei, bet ir prezidentui.
„Akivaizdu, kad čia buvo fenomenas, kad Lenkų rinkimų akcija neturėjo šįkart savo kandidato. Matyt, žmonės rinkosi artimiausią kandidatą pagal savo pažiūras ar pasaulio supratimą. Bet rezultatai verčia susimąstyti ne tik premjerą, bet ir prezidentą“, – sakė premjerė.
„Aš apgailestauju tik dėl vieno dalyko, kad galimai teiginyje, jog priesaikos sulaužymo byla, dėl kurios Seimas kreipėsi į Konstitucinį teismą, gali padidinti Žemaitaičio populiarumą, kuo jis pats gyrėsi, gali būti šiek tiek tiesos“, – sakė I. Šimonytė apie Remigijaus Žemaitaičio, pagarsėjusio antisemitiniais pareiškimais, neblogą rezultatą rinkimuose.
Paklausta apie referendumo nesėkmę, premjerė teigė, kad jos supratimu reikėtų mažinti referendumo kartelę ar ieškoti kitų sprendimų.
Prezidentas Gitanas Nausėdas pažėre kritikos konservatoriams apie tai, kad jie neva užsipuolė G. Nausėdos patarėją, iš kokių lėšų ji aukojo Nausėdos kampanijai. I. Šimonytė neatmetė, kad ta situacija yra lengvai paaiškinama, todėl patarė G. Nausėdai nekaltinti konservatorių, o tiesiog paaiškinti.
Premjerė pridūrė, kad prieš antrąjį turą regionų daugiau lankyti nesiruošia, mat liko tik dvi savaitės iki antrojo turo.
Rinkimuose balsavo beveik 60 proc. rinkėjų
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 44,5 proc. visų balsų, I. Šimonytė – 19,94 proc., advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12,47 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,35 proc., medikas E. Vaitkus – 7,38 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,57 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,39 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,36 procento.
VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo beveik 60 proc. rinkėjų (59,37 proc.). Aktyviausi buvo Neringos, Birštono, Palangos, Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto gyventojai.
„Taip, norėjosi laimėti pirmajame ture, bet, matyt, kad antras turas bus. Esu pasirengęs tvirtai siekti pergalės antrajame ture, ir manau, kad pavyks tai padaryti“, – pirmadienio naktį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mano pagrindinis turbūt tikslas buvo patekti į antrąjį turą šiame etape, ir jis, manau, kad yra pasiektas“, – teigė I. Šimonytė.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. Antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
Gerai Zuokas išsireiškė- Stokholmo sindromu jos rinkėjai serga!
