„Aš visiškai neketinčiau šitų priekaištų prisiimti sau, turint minty, kaip šitas procesas prasidėjo. Pasiūlymai dėl ambasadorių paskyrimo pateikiami Prezidentūrai iš anksto tam, kad būtų tikrai daug laiko ir susitikti su pretendentais, ir aptarti jų kažkokias savybes, ir priimti sprendimus“, – pirmadienį LRT televizijai tvirtino ministrė pirmininkė, pažymėdama, kad negali suprasti, kodėl dėl Lietuvai strategiškai svarbių atstovybių vadovų kilo ginčai.
„Kodėl šį kartą viskas taip susivėlė į paskutinės minutės kaltūną, aš nenoriu komentuoti, bet tikrai nemanau, kad kamuolys šiuo atveju turėtų būti Vyriausybės pusėje. Bet sprendimo vis tiek bus ieškoma, nes ambasadoriai turi būti paskirti“, – sakė premjerė.
Bet kuriuo atveju, pažymėjo ji, sprendimas dėl naujų ambasadų vadovų turės būti surastas.
„Dėl to jau buvo galima seniai susitarti, bet aš tikiuosi, kad vis tiek vienaip ar kitaip susitarimas bus“, – pridūrė I. Šimonytė, akcentuodama, kad Vyriausybė taip pat dės visas pastangas, jog šis klausimas būtų išspręstas kuo greičiau.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir praėjusią savaitę, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
