Apie tai Edmundas Jakilaitis kalbėjo ir su mūsų šalies premjere Ingrida Šimonyte laidoje „Dėmesio centre +“.
Kalbant apie Lenkiją. Hodgeso teiginyje praslydo viena labai svarbi mintis. Jis sako, „kad jis rėmėsi ir žinojimu, kad Lenkija visais politiniais lygiais yra priėmusi sprendimą nesiųsti savo pajėgų už Lenkijos sienų, net ir karo atveju“.
Tai reiškia, kad Lietuvos užpuolimo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ar jūs turite tokį žinojimą kaip Benas Hodgesas?
Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.
Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti.
Lenkija turi teisės aktus, kurie net ir Lietuvos, NATO sąjungininkės, užpuolimo atveju neleistų Lenkijos kariuomenei būti dislokuoti Lietuvoje?
Sakyčiau, kad tokios pareigos įstatymai nenumato.
Tai yra naujiena, kuri viešai pasakyta pirmą kartą ir ką tai reiškia mums, kaip artimiausiai kaimynei, ypač kalbant apie Suvalkų koridorių, daugelį kitų kontekstų?
Na, ką tai reiškia? Aš nenoriu spekuliuoti, ką tai reiškia tąja prasme, kad, na, štai mes jau turim problemą dabar.
Tai reiškia tiesiog, kad politikai turi šitą klausimą labai, kaip pasakyti, tvirtai kelti dvišaliuose formatuose su visais Lenkijos vadovais ir reikia rasti sprendimą, kuris leistų, viena vertus, įtilpti į Lenkijos teisės aktus.
Kita vertus, kadangi Lenkija yra NATO šalis, o NATO yra kolektyvinės gynybos aljansas, ir ataka prieš vienas šalį, reiškia ataką prieš visus, na, tai kažkaip tą prieštarą, sakykim, tarptautinių įsipareigojimų ir vidinių teisės aktų – ją reikia spręsti.
Visą pokalbį šia ir kitomis temomis išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
