Iš esmės premjerė apkaltino opoziciją, kad ši suformulavo netinkamus klausimus.
„Tai kas negerai su Lietuvos užsienio politika? Interpeliacijoje yra keturiasdešimt penki klausimai ir nė vieno apie politiką. Junginio „užsienio politika“ nėra nė viename klausime. Apskritai net žodžio „politika“ mes nesutinkame tame, kas yra politinė procedūra. Žiūrėkime detaliau: gal ministras per colį ar per centimetrą nukrypo nuo Vyriausybės programos ir opozicija kvestionuoja programos ir realių veiksmų neatitikimus? Ne, interpeliacijoje nėra keliami jokie programiniai klausimai. Interpeliuojantys neturi nė vieno klausimo dėl šiuo metu rengiamo politinių partijų susitarimo dėl atnaujinamų užsienio politikos krypčių. Tai gal ministras nederamai atstovavo šaliai, diskreditavo šalį? Ne. Nebent pirmą kartą gautas pakvietimas į prestižinį pasaulio lyderių forumą Davose būtų laikomas agresyviu išsišokimu“, - klausė I. Šimonytė.
„Teisus buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sakydamas, kad nelengva paruošti interpeliaciją. Neužtenka skaityti antraštes. Klausimus reikia formuluoti fundamentalius, esminius, kitaip kyla rizika apsijuokti. Dabar atrodo, kad kažkur buvo palikta atversta knyga ir buvo galima kiekvienam praeinančiam parašyti klausimą nuo savęs“, - toliau šaipėsi premjerė.
Klausdama, apie ką yra ši interpeliacija, ji svarstė, kad galbūt tai dūmų uždangą istorijai, kurioje paaiškėjo, kad buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis atsisakė tikrintis melo detektoriumi, kai buvo sprendžiama dėl leidimo suteikimo dirbti su įslaptinta informacija. Politikė tiesiogiai nepaminėjo A. Stončaičio pavardės. I. Šimonytė taip pat svarstė, kad galbūt interpeliacija siekiama nukreipti dėmesį nuo šių metų biudžeto ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, dėl kurių konservatorių gretose kilo drama, mat Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siekė lengvatų išplėtimo maitinimo ir kultūros paslaugoms. Jai netgi susidarė įspūdis, kad interpeliacijos klausimai parašyti tarsi tardymui ir yra gandų lygio.
„Daug gandų lygio, daug spekuliavimo faktais, daug bandymo kurti šešėlius dėl paskyrimų, daug žongliravimo pavardėmis, bet nieko apie politiką, apie strategines kryptis, apie fundamentalius požiūrius, kurie leistų išgryninti, gal išties su ta užsienio politika yra negerai?“ - teigė premjerė.
I. Šimonytė skundėsi manipuliacijomis klausimuose, bet vieną panaudojo ir pati. Pavyzdžiui, kai opozicija formulavo klausimus apie Taivano vardo atstovybės atidarymą Vilniuje ir viename jų klausė, kodėl Lietuvos pavyzdžiu nepasekė nė viena kita Europos Sąjungos valstybė, premjerė šį klausimą susiejo su Lietuvos prekybinės atstovybės atidarymu Taipėjuje, sakydama, kad tokias atstovybes turi keliolika Europos Sąjungos valstybių. Regis, kalbama apie atstovybes, bet apie skirtingas: Lietuvoje esanti atstovybė yra vienintelė pasaulyje, kuri turi Taivano vardą savo pavadinime, o prekybines atstovybes Taipėjuje išties turi daugybė šalių.
