„Visą laiką lūkestis yra tas pats – kad Lietuvos gynyba ir saugumas būtų maksimaliai užtikrintas, kad mūsų partnerių Lietuvoje būtų tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų pademonstruotas efektyvus atgrasymas. Tam, kad tai būtų, mūsų supratimu, mažiausiai turi būti įgyvendinta <…> tai, kas buvo deklaruota prezidento ir kanclerio Scholzo susitarime“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat pakomentavo G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“.
„Aš skaičiau prezidento komentarą, kur buvo toks gana keistas teiginys pasakytas, kad „man tai viskas aišku, variantų gali būti įvairių“. Tai norėtųsi, kad tas „viskas aišku“ reikštų vieną variantą, o ne įvairius variantus. Nes kitaip gali būti, kad bus vėl kažkas kažkam neaišku. Norėtųsi to aiškumo ir toliau.
O Vyriausybė ruošia infrastruktūrą, tą darys ir toliau, ruošis partnerių priėmimui, ir mano, kad partnerių Lietuvoje turi būti kaip įmanoma daugiau“, – tvirtino ji.
Nausėda susitiks su Scholzu
Vokietijoje viešintis prezidentas G. Nausėda sieks suvienodinti Vilniaus ir Berlyno požiūrį dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Šį klausimą šalies vadovas ketvirtadienį aptars su Vokietijos kancleriu O. Scholzu.
„Diskusija bus apie tai, kaip suvienodinti tuos matymus“, – Berlyne BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
Abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas sako, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
„Mums atrodo, kad čia nėra labai išsiskiriančios dichotomijos. Jeigu vokiečių paklausit, ar matot brigados buvimą šiandien, jie atsakys, kad ne, nematom, – kalbėjo šalies vadovo patarėja. – Bet mes kalbame apie tai, kad viską turime padaryti, kad sudarytume sąlygas brigados atėjimui.“
„Turime įrengti poligoną, kareivines, amunicijos sandėlius. Yra darbų. Yra nusiteikimas parodyti kancleriui, kad Lietuva savo namų darbus daro, tikimės iš Vokietijos, kad ji daro savo namų darbus“, – pridūrė ji.
A. Skaisgirytės teigimu, Lietuva viliasi Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą įrengti iki 2026 metų.
Su O. Scholzu prezidentas taip pat aptars liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą ir Lietuvos siekius dėl sustiprintos oro gynybos regione, didesnio Aljanso gynybos finansavimo, Ukrainos narystės NATO perspektyvos.
„Čia turime konkrečių pasiūlymų, mūsų galva, labai logiškų. Pasiūlykime Ukrainai politinio bendradarbiavimo sustiprinimą – tam tikrus elementus to bendradarbiavimo, kurie procese buvo pritaikyti jau Suomijai ir Švedijai“, – sakė G. Nausėdos patarėja.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad kol kas sutarimo šiuo klausimu nėra, o diskusijos tebesitęsia.
Abiejų šalių lyderiai susitikime kalbėsis ir apie naujus Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos planus.
„Kaip dabar atrodo projektai, jie atrodo gerai, na, žiūrėsime, kad tie projektai neišsikraipytų iki pat finalinės stadijos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Aljansas prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.
Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
