„Daug lozungų, jausmas skaitant toks, kad tai kažkur matyta. O matyta labai paprastai, nes daugelis nuostatų yra esamos laikinosios Vyriausybės programoje. <...> Manau, kad kai kur nuo tokių strateginių, politinių krypčių pereita prie labai techninių ir neambicingų, toje pačioje energetikos srityje.
Pasigedau apskritai esmingo reikšmingo ko nors kalbant apie vidaus saugumą, teisingumą, nacionalinį saugumą, krašto apsaugą. Užsienio politikoje apkritai jokios naujos idėjos nėra. Programa padaryta taip, kad ją būtų lengva įgyvendinti“, – antradienį naujosios Vyriausybės programą komentavo S. Skvernelis.
„Turbūt jau premjero valia kalbėti, ką jis nori. <...> Epitetai nėra tokie, kad būtų labai malonūs. Niekas nekopijavo šitos Vyriausybės programos.
Manau, kad Vyriausybės programa remiasi tokiomis politinėmis programomis, su kuriomis koaliciją sudarančios politinės partijos ėjo į rinkimus. Mums būtų buvę labai sunku nukopijuoti valstiečių rinkiminę programą, nes jos tiesiog nebuvo“, – teigė I. Šimonytė.
Anot jos, koalicijos partijos suliejo savo rinkimų programas į vieną, kur nuostatos išsiskyrė, diskusija atidėta ateičiai.
„Čia jau tokia politinė kultūra, kad būtinai reikia oponento teikiamą dokumentą būtinai sumenkinti. Tai, kad kažkas ten įžvelgė kažkurių darbų tąsą, aš dėl to nematau jokių problemų. Pati sakiau, kad jokių čia revoliucijų niekas neplanuoja.
<...> Galime iki nukritimo ginčytis, kas nuo ko ką nusirašė, bet tikslas daugumos politikų yra tas pats, nepaisant, ar jie pozicijoje, ar opozicijoje, kad Lietuvos žmonės būtų labiau patenkinti gyvenimu Lietuvoje“, – sakė paskirtoji premjerė.
I. Šimonytė teigė, kad jos Vyriausybės kovos su koronavirusu planas bus paskelbtas tada, kai bus patvirtintas ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vyriausybės programa bus patvirtinta ketvirtadienį.
„Dabar yra toks planas. Kitomis aplinkybėmis gal būtų galima diskutuoti ir ilgiau. Bet turbūt nei nueinančiai Vyriausybei ta situacija nėra labai komfortiška, nei tai Vyriausybei, kuri turi perimti pareigas, ta situacija nėra labai komfortiška, nes epidemiologinę situaciją turime nelabai gerą, kažkoks ilgesnis diskutavimas dėl Vyriausybės programos gali kenkti sklandžiam darbo perėmimui“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Kalbėdama apie S. Skvernelio Vyriausybės priimtus karantino ribojimus, I. Šimonytė pažymėjo, kad prie kiekvieno namų ūkio pastatyti policininko nėra galimybių.
„Vis dėlto, manau, kad tokiomis aplinkybėmis veikia labai aiškus raginimas žmonėms tų taisyklių laikytis, nes tos taisyklės yra ne šiaip sau. Kai mes matome mirčių statistiką, galbūt kažkam tai atrodo tik statistika. Bet tiems žmonėms, kurių čia yra artimieji, šeimos nariai, giminės, draugai ar kitaip pažįstami žmonės, tai yra tikri žmonės“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, valdžios raginimai yra ne pagąsdinimai, o tam, kad pradėtume žiūrėti į koronaviruso statistiką kaip į gyvus žmones.
Pristatys Vyriausybės programą
Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateiks aštuonioliktosios Vyriausybės programą.
„Išskyrėme svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos“, – teigiama dokumento įžangoje.
Savo darbe naujoji Vyriausybė žada veikti vadovaudamasi šiais principais: atviri duomenys, atskaitomybė, diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, bendradarbiavimas, interesų suderinimas, reputacijos stiprinimas bei atvira komunikacija.
Dokumente nurodoma, kad artimiausio laikotarpio prioritetas Vyriausybei neabejotinai bus efektyvus COVID-19 situacijos valdymas, tačiau tam parengtas atskiras taktinis veiksmų planas, todėl programoje apie kovą su infekcija nekalbama.
Programą Vyriausybė pradeda nuo švietimo sektoriaus, jame akcentuojama vienodo starto galimybė visiems.
Siekiant mažinti miesto ir rajono mokyklų atskirtį žadama steigti naujos kartos mokyklas – „Tūkstantmečio“ gimnazijas. „Šiose mokyklose bus kviečiami dirbti aukščiausius ugdymo rezultatus demonstruojantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformalaus ugdymo sistema, universalus dizainas)“, – rašoma programos projekte.
Pedagogams, mokslo darbuotojams žadama užtikrinti stabiliai augantį atlygį. Mokytojams 2024 metais jis turėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, akademiniams darbuotojams – ne mažiau kaip 150 procentų.
Be to, iš mokytojų žadama reikalauti geresnio išsilavinimo. „Laikysimės nuostatos, kad bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis“, – teigiama dokumente.
Dešinieji ketina plėsti „valstiečių“ įvestą Kultūros paso programą, stiprinti kultūros centrus. Per kadenciją įsipareigojama pasiekti, kad kultūros ir meno darbuotojų alga sudarytų ne mažiau 90 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Planuojama gerinti vienišų pensininkų situaciją: vietoj našlių pensijų norima įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas. Jų dydis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį.
Vyriausybė sieks, kad bendras skurdo rizikos lygis iki 2024-ųjų sumažėtų iki 17 proc., šiuo metu jis sudaro 20,6 procento.
Programoje nurodyta, kad bus steigiamas fondas, skirtas telkti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir vykdyti investicijas į valstybės išskirtas prioritetines sritis. Fondas būtų finansuojamas Vyriausybės (biudžeto, Kelių direkcijos, Valstybės valdomų įmonių energetikos ir susisiekimo sektoriuose), Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) investicijomis.
Per ketverius metus planuojama panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
„Skatindami atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų panaudojimą, transformuodami gamybos ir paslaugų verslo modelius, iki 2024 metų sukursime 10 tūkst. naujų darbo vietų, šalies antrinių žaliavų panaudojimo indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį“, – rašoma programoje.
I. Šimonytės Vyriausybė žemės naudojimo politiką planuoja perduoti Aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos – savivaldai. Pasak programos, miesto teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdys savivaldybės.
Žadama sukelti renovacijos bangą – kasmet renovuoti 1000 daugiabučių.
Anot dokumento, saugomų teritorijų plotas augs iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Įsipareigojama kitąmet parengti nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir naudojimo.
Taip pat teigiama, kad iki 2024 metų visi Lietuvoje laikomi šunys ir katės bus paženklinti.
Užsienio politikoje akcentuojama pagalba ir parama visiems kovojantiesiems už laisvę bet kur pasaulyje.
Programoje žadama depolitizuoti diplomatinę tarnybą, panaikinant galimybę ministrui suteikti diplomatinį rangą į Užsienio reikalų ministeriją ne konkurso tvarka patekusiems asmenims.
„Rangai bus suteikiami tik atestacinės komisijos sprendimu. Būtina depolitizuoti atestacinę komisiją“, – rašoma dokumente.
Programoje nurodyta, kad po ketverių metų visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe turėtų siekti 35 proc., dabar jis sudaro 28 procentus.
Seime pateikus Vyriausybės programą, ją toliau svarstys parlamentinės frakcijos ir komitetai. Jie savo išvadas privalo pateikti ne vėliau kaip per dešimt dienų.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai ir prisiekia naujieji ministrai.
Jeigu Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
