„Tokie sprendimai priimami vadovaujantys verslo sumetimais. Tie optimizavimo procesai nėra kažkas naujo. Diskusijos apie tai, kad bankas keis struktūrą, buvo jau nuo tada, kai aš buvau finansų ministrė. Tai pakankamai senas procesas ir diskusijos“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad esmė yra ne kur ta būstinė, kur sėdi vadovai, o kaip teigiamos paslaugos klientams, mūsų namų ūkiams ir verslams. O tuo požiūriu tikrai pokyčių tikrai nebus“, – tikino ji.
Ji pabrėžė, kad šis sprendimas greičiausiai paveiktas besikeičiančio bankų veiklos pobūdžio, didesnės skaitmenizacijos.
„Turėkime mintyje, kad bankų veiklos pobūdis keičiasi, daug yra skaitmenizacijos. Tiesiog to tokio klasikinio banko su skyriais visur nebėra ir to toliau mažta. Pačioje Skandinavijoje taip yra“, – vertino ji.
Dabartiniam premjerui Gintautui Paluckui vertinant, kad šis persikėlimas, praeitos Vyriausybės klaida, I. Šimonytė pabrėžė, kad buvęs ministrų kabinetas pritraukė tokias investicijas kaip „Rheinmetall“.
„Turbūt ponas G. Paluckas gali sakyti, kad kažką Vyriausybė kažką ne taip padarė. Bet tikiuosi, kad kai jis kirps juostelę „Rheinmetall“ gamyklai, jis nepamirš, jog buvusi Vyriausybė padėjo daug pastangų, kad tokia investicija Lietuvoje atsirastų“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad SEB grupė trečiadienį paskelbė konsoliduojanti savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungianti tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai bus Latvijoje ir Lietuvoje.
SEB atstovai nurodo, kad įmonė bankinę veiklą ir toliau tęs kaip įprastai visose trijose Baltijos šalyse.
Naujoji teisinė struktūra turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje, tam turi būti gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko (ECB) leidimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
