„Man atrodo, kad šitie prezidento rinkimai gali būti šiek tiek kitokie negu jie buvo 2019 metais. Nes viena vertus, prezidentas, kuris turbūt sieks perrinkimo, nors irgi to paties nepasako (...) sakyčiau, kad jis jau nebėra ta nauja knyga, kur kiekvienas žmogus galėjo į tuos lapus įrašyti tai, kas jam atrodo, kad prezidentas yra“, – „Verslo žinioms“ penktadienį teigė I. Šimonytė.
Ją 2019 metais rinkimuose triumfavęs G. Nausėda aplenkė antrame ture.
„Be to, prezidentas per tą laiką patapo kairiuoju, bent jau jis taip teigia, o kairiųjų pusėje kandidatų irgi gali būti labai daug ir labai įvairių. Ponas I. Vėgėlė čia su gerbėjų laiškais irgi tarsi tokią intrigą gali kurti. Manau, kad bus labai įdomūs rinkimai“, – pridūrė premjerė.
Paklausta apie savo kandidatavimą šalies vadovo rinkimuose I. Šimonytė siūlė palaukti pirminio balsavimo konservatorių partijoje.
„Aš labai mėgstu demokratijos šventes konservatorių partijoje, tiesiog, leiskime žmonėms daryti savo pasirinkimus, o paskui neabejoju, kad atsirinks partija, arba liks geriausi kandidatai ir paskui atsirinks partija ir jos rėmėjai patį geriausią“, – teigė premjerė.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024-ųjų metų gegužę.
G. Nausėda yra sakęs, jog savo sprendimą dėl rinkimuose paskelbs iki šių metų pabaigos.
Liepos pabaigoje 32 Lietuvos mokslininkų, signatarų, visuomenės veikėjų paskelbė viešą kreipimąsi į advokatą I. Vėgėlę su raginimu paskelbti apie kandidatavimą į prezidentus – jis tuomet teigė apie planus sukti į politiką pranešiantis rudenį.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) skelbė kelsianti parlamentaro Aurelijaus Verygos kandidatūrą.
Liepą skelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą per prezidento rinkimus balsuotų 19,3 proc. apklaustųjų, už I. Vėgėlę – 10,1 procento. Trečia vieta apklausoje teko visuomenininkui Andriui Tapinui, surinkusiam 6,6 proc. respondentų palaikymą.
