„Čia klausimas yra ne apie tinklą, direktorius ar kažką. Čia yra klausimas apie tai kaip pasiekti geriausios naudos vaikam, ir geriausia nauda vaikam yra tada, kada yra galimybės vaikam rinktis, yra galimybės mokytis įvairių dalykų“, – ketvirtadienį per Vyriausybės pusvalandį Seime sakė I. Šimonytė.
Taip ji kalbėjo nuo šių metų rudens įsigaliojant 2021 metais numatytiems kiekybiniams kriterijams III-IV gimnazinių klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as.
Savivaldybių asociacijos teigimu, su klasių formavimo problemomis susidurs maždaug 50 miestelių ilgųjų ir kaimų gimnazijų.
Visgi premjerė teigia, kad klasės dydžio reikalavimas mokykloms reikalingas užtikrinti pilną pasirinkimą vaikams.
„Kartais girdisi tokių diskusijų, kad štai yra mokyklos mažesnės, ten rezultatai tarsi ir yra neblogi kažkurių tai dalykų, bet tada pasižiūrėkime, ar tose mokyklose ištikrųjų suteikiamas vaikam pasirinkimas, pavyzdžiui, mokytis chemijos, fizikos, kiek vaikų laiko (egzaminus – BNS), kiek vaikų eina į aukštąjį mokslą iš tų mokyklų. Ir tada mes pamatysim, kad tas paveikslas, na jis yra, kaip pasakyt, gerokai vaikų nenaudai“, – sakė I. Šimonytė.
Beveik 5 tūkst. asmenų pasirašė rezoliuciją, prašančią atšaukti įsigaliojančius reikalavimus ir įteikė ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Ministerija prašymą atšaukti reikalavimus atmeta ir pateikia mokykloms kitus variantus: steigti kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, reorganizuoti gimnaziją prisijungiant prie kitos gimnazijos skyriaus, steigti jungtinę gimnaziją arba leisti registruoti mokinius kitos įstaigos registre, tačiau toliau juos mokyti savo gimnazijos patalpose.
Sujungus gimnazijas ar pasirašius bendradarbiavimo sutartis, mažiau populiarius dalykus moksleiviai galėtų keliauti mokytis į kitų gimnazijų mokomąsias erdves, laboratorijas, teigia Švietimo ministerija.
Išimtys dėl klasių dydžių taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.
