„Kai prieš 31-erius metus įvyko ši tragedija, visi buvome priblokšti žiaurumo, nesuvokiamo nežmoniškumo su tais, kurie vykdė savo pareigą. Tuomet atrodė, kad galbūt tai yra paskutinės sovietų imperijos konvulsijos. Baisios, tragiškos, bet paskutinės. Buvome neteisūs. Matome, kad sovietinė imperija šiose konvulsijose yra iki šiol – kiekvieną dieną, lygiai taip pat žiauriai, beprasmiškai, ciniškai ir sadistiškai.
Kiekvieną dieną Ukrainoje žūsta žmonės – civiliai, kariškiai, pareigūnai, lygiai taip pat atliekantys pareigą Tėvynei. Nesvarbu, ar šis skaičius yra vienženklis, dviženklis ar triženklis, nes mažų tragedijų tiesiog nebūna – kiekvienas žuvęs žmogus yra žaizda, visam laikui paliekanti randą.
Čia dirbę pareigūnai tiesiog vykdė savo pareigą. Jie gynė savo nepriklausomybę atgavusios valstybės sieną ir patį valstybingumą. Veikiausiai dar reikės palaukti, kol išsikvėps paskutinis sovietinės imperijos atodūsis, tačiau neabejoju, kad taip atsitiks. O Medininkuose žuvusių pareigūnų pralietas kraujas mus įpareigoja ir ragina visados branginti laisvę“, – savo kalboje Medininkuose sakė premjerė I. Šimonytė.
Po minėjimo Medininkuose, Ministrė Pirmininkė dalyvavo žuvusiųjų pagerbime Vilniaus Antakalnio kapinėse.
1991 m. liepos 31 d. sovietų OMON įvykdė Medininkų pasienio punkto užpuolimą, per kurį nužudyti šeši iš aštuonių tą naktį dirbusių Lietuvos pasieniečių, dar vienas pareigūnas dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje.
Minėjimą tokių kalbėtojų buvo daugiau nei klausytojų!
