„Žvelgiant į tai kaip pasaulyje vystosi technologijos, visas opcijas reikia svarstyti. Tai nereiškia, kad ta opcija bus priimta, nes čia dar iki to labai labai ilgas kelias. Bet kaip teorinė alternatyva, kaip galimybė, žiūrint kaip seksis technologijų vystytojams, ji manau, kad ant stalo turėtų būti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.
„Bendrame kontekste tas klausimas priklausys nuo technologijų priimtinumo ir atsakymų, kuriuos mes gausime iš tų bandymų, kurie yra atliekami gamintojų ir vystytojų“, – kalbėjo premjerė.
Pasak I. Šimonytės, Lietuvai net ir pilnai apsirūpinant atsinaujinančia energetika bus reikalingi „stabilizuojantys resursai“.
„Jų yra nelabai daug. Arba tai yra dujos, kas yra iškastinis kuras, CO2 pėdsakas ir panašiai, arba tai yra kažkokie kiti sprendimai kaip, pavyzdžiui, mažieji branduoliniai reaktoriai“, – teigė premjerė.
Trečiadienį Seime pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės iki 2050-ųjų strategijoje numatytas ir branduolinės energetikos vystymas, statant mažos galios reaktorius.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, vadinamieji ketvirtos kartos branduoliniai reaktoriai pasižymi didesniu saugumu nei statyti anksčiau, be to, branduolinė energija esą sumažintų pramonei bei vartotojams tenkančią energetikos sistemos išlaikymo naštą.
Ministras pabrėžė, jog dėl to turės būti rastas politinis sprendimas. Anot jo, norint mažos galios branduolinį reaktorių turėti apie 2040 metus, politiniai sprendimai dėl to turės būti priimti 2028–2030 metais.
