Asilas sako tigrui:
– Žolė yra mėlyna.
Tigras atsako:
– Ne, žalia!
Abu susiginčijo ir nuėjo pas karalių liūtą, kad jis pasakytų kuris teisus.
Kai jie atėjo pas liūtą, asilas šaukia:
– Jūsų didenybe, ar tiesa, kad žolė mėlyna?
– Taip, žinoma, žolė mėlyna, – atsakė liūtas.
Asilas susižavėjęs džiaugiasi:
– Tigras nesutiko su manimi, prašau, nubausk jį.
Liūtas pareiškė:
– Tigrui skiriama bausmė – mėnesį tylėti.
Asilas pašoko ir laimingas nušuoliavo dainuodamas „žolė mėlyna… žolė mėlyna“.
Tigras nuolankiai priėmė savo bausmę ir paklausė liūto:
– Jūsų didenybe, kodėl Jūs nubaudėte mane, juk žolė žalia?
– Taip, žolė iš tiesų žalia, bet nubaudžiau ne dėl to. Bausmė už tai, kad toks drąsus ir protingas gyvūnas kaip tu, neturėtų gaišti laiko besiginčydamas su asilu ir vėliau dar mane trukdyti.
Ginčai su kvailiu, kuriam nesvarbi nei tiesa, nei realybė, o tik jo įsitikinimų pergalė, yra baisus laiko švaistymas.

Nesuprantu, kodėl į klausimą, ar dar nenudvėsė, niekas neklausia, kas?

Mesijaus, osvobodyteliaus, pareiškimas, --tvartui ir bandai...
Vytautas Landsbergis

Patyčių kultūra ir nepraustaburnių laikas
Galvojau apie du straipsnelius tomis temomis, o išeina beveik viena tema.
Patyčių kultūra atrodė kaip mada, gal ir kompensacija kitaip nesugebantiems. Tačiau plito pandemiškai ir jokie antikūniai nestabdė.
Net gana talentingi įtakoriai, kaip “Dvyratininkai“, klampodavo po tą bjaurastį. Vėlyvojo sovietmečio satyra ir gelbstinti humoristika išvirto į konkrečių viešų asmenų sisteminį ir nejuokingą pjudymą. Galų gale, net į šeimų pjudymą.
Kai pamatėme įsikerojusią būtent tokią viešojo bendravimo „kultūrą“, nelyginant Sosnovskio barščius pakeliais, pasireiškė ir gilesnių žalingos veiklos pasekmių.
Priešas kryptingai dirba, kad primestų mums pesimizmą, nusivylimą savo šalimi ir jos pasirinktu keliu. Talkina vietiniai nenaudėliai. O šalis – tai žmonės. Gerai, jeigu jaunimas nepasiduoda nelaimingumo sindromams, nepuola masiškai į niekšų platinamą narkomaniją. O ten – bedugnė.
Beveik prasčiau, atsparumo požiūriu, atrodo vidurio karta, įtakojama patyčinių savo esamo ir prabėgančio gyvenimo niekinimų. Plius nostalgijų apie neva nuostabųjį sovietmetį. Šiems nuodams tinkamų, paveikių antikūnių, atrodo, neparūpiname. Nors čia būtų pagrindinė istorinio švietimo ugdymo užduotis. „Ką jie su mumis padarė?“ O nuo silpnaprotiškų dūsavimų neva „prie ruso buvo geriau“ netoli ir iki putinoidų sėkmės.
Grėsmė nacionaliniam saugumui?- Gal ir taip. Purvo frontas. Juo reikia rūpintis kur kas daugiau, strategiškai investuojant į sielos sveikatą.
Humoro išnaikinimas Rusijoje turėtų būti grėsmingas signalas pasauliui. Išties, žmogus be humoro jau luošas. Tad ir mums neva telieka „arkliškasis“ arba „antrojo galo“ antihumoras ir atsiveria tos pačios patyčių kultūros antroji pusė. Patyčios iš savęs.
Nevykusi tauta, nepavykusi šalis? – putinoidų svajonė ir triumfas. Kol kas – kartuvės prie Seimo. Maitaičių ropojimai po maitą.
Vaizdelį puikiai papildo stiliaus mados. Tapo antai madinga, net politiškai pelninga, taškytis bet kuriomis fekalijomis, plebsui plojant. Kietas! Šustauskas net į merus prasimušė.
Pastaba žiniasklaidai: rodant mėšlą, jis ir demaskuojamas, ir reklamuojamas. Lemia vartotojas.
Maitaičių nūdienio vaduko neprausta burna net užsirydama byloja:
- Visi jūs šūdai. Atėjo mano laikas. Dabar žengiu aš, didysis maitaitis, ir varau garsiai bet kokį maitos melą; bet jeigu jums nuo to tryda, praeities politikai ir prezidentai, tai jūsų tryda, o mano melas laimi! Visi jau tapšnoja!
Taip brėkšta šviesioji fašistinė Lietuvos ateitis, broliai ir sesės Kristuje. Galbūt nusipelnėte, gal nusidėjome apsileidimais.

toks bondinės pareiškimas tolygus: nusišikt prie durų ir paprašyt popieriaus užpakaliui nusivalyt.

''#nuojauta
Pasižvalgius po Feisbuko platybes galima pastebėti, kaip tūlas tautietis, užuot rinkęs gerus valgomus grybus, drąsiai į pintinę deda musmires. Jas džiovina, ruošia visokiausias užpiltines ir trauktines, o kai kurie net rekomenduoja musmires valgyti… Pagalvojus apie spalio 13 dieną apima negera nuojauta.''

Vilius Kavaliauskas
48m ·
KODĖL NEBALSUOSIU UŽ SAVO PARTIJOS SĄRAŠĄ. Man tai labai skausminga – niekada nekeičiau įsitikinimų, dirbau su prez. Brazausku ir visais penkiais kairiaisiais premjerais, šiemet parėmiau partiją dar ir per VMI, o manau, kad rinkti į Seimą tuos pačius pagal sąrašą išsikėlusius partiečius – nereikia. Jie nesikeičia jau ne viena kadencija, ir aš (o gal ir rinkėjai) net neatsimenu, kokios jie profesijos, iš kur kilę, ką moka. Jie – jau įgrisusios sistemos dalis, kai į namus tempiami už mūsų pinigus pirkti kompiuteriai ir trintukai (anksčiau – mašinos), kai tarp frakcijų ir seimūnų sudaromi sandėriai (tu man – aš tau), kai nėra pareigos kalbėti su rinkėjais.
Dar su ana frakcija (bet tais pačiais žmonėmis) bandžiau susitikti ir pakalbėti dėl Lietuvos 100-mečio, istorinės atminties. Beveik be rezultato, net dėl Stepono Kairio pagerbimo. Dabar jau rašiau individualius laiškus – kodėl balsuota pagal konservatorių norus dėl Genocido centro, kodėl nesitarta su partija dėl desovietizacijos. Niekas nepasiaiškino ir dėl slaptos frakcijos narių kelionės į Taivaną (žiūr, nuotr, iš Taivano URM). Ko? Dovanėlių ar rimtesnių dovanų pasiimti? Ar galima kam į akis pažiūrėti po to, kai net patys pradžioje pripažino, kad Adomėno ir Maldeikio viražai su Taivanu mums visiems kainavo milijardus?
Partija – gyvas reiškinys, joje būna gerai ir būna blogai. Šitame etape man kėlė nerimą nesveika nemeilė oponentams. Mindaugo Sinkevičiaus nukryžiavimas akivaizdžiai suteikė kai kam džiaugsmo („vieno princo jau nebėra“). Kažkada taip džiaugtasi išstūmus iš aktyvios veiklos eurokomisaru tapusį Vytenį Andriukaitį (užmiršus, kad jis – partijos garbės pirmininkas). Gal kam trukdo ir Algirdo Brazausko autoritetas. Vienas SDP senbuvis pasakė: tu nepažįsti partijos, partija nepažįsta tavęs. Gerai, kad ateina jaunimas, bet nenorėčiau, kad jie ateitų iš svetur „pasiimti valdžios“. Perbėgėlių pas mus – per akis. Pasikeitus situacijai, išrinkti pagal sąrašą dings pas kitus.
Niekur nebėgs tik Valerijus Makūnas, Vitalijus Mitrofanovas, Nijolė Dirginčienė, Nerijus Česiulis – mūsų šaunieji merai, gyvenantys su žmonėmis ir saugantys partijos vardą. O bičiuliai, laukiantys valdžios Vilniuje – generolai, nesugebėję surinkti armijų.
Daug kas paklaus – tai už ką balsuoti? Būtinai ateikite ir balsuokite už tuos, kuriais pasitikite. Už tuos, kurie jau yra pasiekę kažko savo profesijoje ir turi patyrimą, balsuokite už gyvenimo patikrintus ir išsilavinusius, už dirbančius – ne pliurpiančius. Jaunimas - gerai, bet jis turi žinoti, kad ateina ne lobti, o aukotis.
Vertų rasite visame kairiajame flange. Iš socdemų – Juozą Oleką ir Šarūną Birutį (abu buvę ministrai, Juozas nukentėjo už „auksinius šaukštus“ per dorumą – savo sistemoje aptiko vagystę ir pats kreipėsi į prokurorus, o Šarūnas buvo vienintelis kultūros ministras, palaikęs Vytį).
Iš valstiečių man patinka Ignas Vėgėlė (kieto advokato reikia apginti piliečių teises – ne paslaptis, kad žmonės ėmė bijoti). Vertinu eksprokurorą Kęstutį Vagnerį (daug metų principingai gynė viešąjį interesą, o dabar permato sukčius energetikoje ir, deja, Ukrainos paramos reikaluose). Valdą Vasiliauską rekomenduočiau kaip stiprų kultūros gynėją (tokių sąrašuose beveik nėra). Prof. Adas Jakubauskas pasirodė valstybininku Genocido centre (bandęs išaiškinti kardinolo, Banionio, Sondeckio šmeižikus) ir yra reikalingas taip tautinių mažumų atstovas.
Iš „Vardan Lietuvos“ didelį patyrimą turi buvę premjeras Saulius Skvernelis ir jo štabo viršininkas Algirdas Stončaitis - abu ne tik kieti policininkai, bet ir geri administratoriai, vyriausybėje tokių reiks.
„Nemuno aušra“ šuolį žmonių akyse padarė dėl Remigijaus Žemaitaičio kovingumo. Tai geras bruožas, nors politikui praverstų ir kiek santūrumo. Socdemai labai suklystų, jeigu ignoruotų naujos partijos jėgą – jos gretose geras mokesčių praktikas Dainoras Bradauskas, energetikų aferas demaskuojantis Artūras Skardžius, visose srityse problemas teisiškai vertinanti Agnė Širinskienė.
Labai linkiu, kad iš šitų keturių partijų atsirastų stipri Vyriausybė. Ji dirbtų žmonėms, valstybei, tautos klestėjimui. Vidinės nesantaikos ieškojimas būtų pražūtingas viskam. Už reikalingą darną šeimoje lai atsako vyriausi amžiumi – socialdemokratai. Jeigu tai jiems pavyks – pakeisiu nuomonę į gerą pusę.

Kas pries ožio koncervus-tas putino rėmėjas....jusų vienintelė atsibodusi dainelė!!! Čia jums atsakas nuo lietuvio patrioto- mes pries vagis, pedofilus ir kgb islaptintojus:
-- tai yra koncervus!!!

Tik "maitaitis" šį poną ir gali įkišti už grotų, todėl jį ir ima tryda apie tai pagalvojus.

Jūs taip pat prisiekėte: "sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei." Kur ta jūsų sąžinė, kur demokratija, kur žmonių kurie nepriklauso jūsų klanui gerovė?

TIK visiškai saves negerbiantis žmogus susitikinėtų su tais nusikaltėliais, dergiančiais jį jau 6-tus metus....
Jie seniausiai turėjo gulėti ant narų..


Kolaborantų dinastija

O jis, ''osvobodytelius'' ir jo išpera, dar vis laisvėje, - po bombelių, Kryžkalnio, Pakaunės, Bražuolės, MN....
- kada pagaliau Lietuvoje bus visaliaudinė šventė?