Vyriausybei patvirtinus galimybių pasą, I. Šimonytė sulaukė klausimo, ar kartu su juo bus sprendžiama ir dėl karantino naikinimo.
„Manau, tam tikri apribojimai tikrai išliks didesniems žmonių susibūrimams, jeigu situacija epidemiologinė bus geresnė. Bet kol kas mums kalbėti apie kažkokį reikšmingą situacijos gerėjimą tikrai dar nėra pagrindo, nes atvejų skaičius per parą išlieka didelis.
Žinoma, vakcinuojant vis didesnę dalį visuomenės, poreikis kažkokiems specialiems reikalavimams menks, tačiau, kad jis išnyks jau vasaros pradžioje, aš nesiimčiau prognozuoti“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Karantinas Lietuvoje šiuo metu galioja iki birželio 1 dienos.
Pritarė galimybių pasui
Vyriausybė pritarė, kad galimybių pasas Lietuvoje pradės galioti nuo gegužės 24 dienos, pirmadienio. Jis gyventojams atvers galimybę užsiimti daugiau veiklų – lankytis barų ir kavinių viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose.
Galimybių pasą ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino atsižvelgdamas į tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų turi imunitetą nuo COVID-19. Šiuo metu Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 25,5 proc. dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 11,67 proc. Lietuvos gyventojų.
„Galimybių paso turinys būtų skiriamas tiems, kurie yra pasiskiepiję arba persirgę, arba turi ne anksčiau nei prieš 24 val darytą testą. Taip pat jis galioja vaikams iki 16 metų“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Su COVID-19 pasu būtų galima rengti asmenines šventes, neribojamas dalyvių skaičius. <...> Su galimybiu pasu bus galima organizuoti maitinimą viduje, išskyrus naktinius klubus. Dar kartą pabrėšiu, kad, matyt, ateityje gerėjant epidemiologinei situacijai, įtrauksime ir naktinius klubus“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kas laikomi turinčiais imunitetą?
Kaip numato Vyriausybė, galimybių pasas bus taikomas asmenims tuomet, kai:
- Praeina savaitė po antrojo „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos skiepo;
- Praeina keturios savaitės po „Johnson & Johnson“ vakcinos arba pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės (praėjus 12 savaičių po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės asmuo privalo gauti antrąją dozę arba švelnesnis karantinas jam nebus taikomas);
- Po antrosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės;
- Persirgo COVID-19, o diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu arba antigeno testu. Nuo neigiamo tyrimo rezultato turi būti praėję ne daugiau kaip 180 dienų;
- Turi bent prieš parą atliktą COVID-19 tyrimą su neigiamu rezultatu;
- Asmuo yra jaunesnis nei 16 metų amžiaus.
Ką bus galima daryti su galimybių pasu?
Su galimybių pasu viešose atvirose vietose galės susiburti 10 asmenų. Taip neribojama, kiek galimybių pasą turinčių asmenų galės rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse.
Galimybių pasą turintys asmenys galės lankytis viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, lošimo vietų viduje. Šis švelninimas netaikomas naktiniams klubams ar kitoms pasilinksminimo vietoms. Nuspręsta, kad viduje, kaip ir lauke, lankytojai galės būti aptarnaujami iki 21 val.
Taip pat galimybių paso turėtojams leidžiama dalyvauti didesniuose renginiuose uždarose erdvėse, kur gali susiburti iki 500 asmenų. Uždarose erdvėse privalu, kad būtų užpildyta ne daugiau nei 75 proc. visų sėdimųjų vietų.
Vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims viso renginio metų bus privalomos apsauginės veido kaukės. Renginių vietose prekiauti maistu ar gėrimais draudžiama.
Tuo metu atvirose erdvėse renginio dalyvių skaičius taip pat bus ribojamas iki 500, tačiau apsauginės kaukės nebus būtinos.
Su galimybių pasu nebebūtų taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius, būtų leidžiamos kelionės pramoginiais laivais neribojant galimybių pasą turinčių dalyvių skaičiaus.
Daugiau nei tūkstantis naujų atvejų
Praėjusią parą šalyje nustatyti 1235 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 15 tūkst. 910 molekulinių (PGR) ir 9222 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 252 tūkst. 699 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 227 tūkst. 526 asmenys, deklaruoti 181 tūkst. 796 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 178 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 908.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3993 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8052 mirtys.
