Kaip jaučiatės po vakarykščių rezultatų paskelbimo? Ar tikėjotės, kad tiek daug partijos narių ir rėmėjų balsuos už jus?
Nesijaučiu labai išsimiegojusi, bet kalbant apie rinkimus – rezultatas man buvo netikėtas. Tikėjausi laimėti, bet nesitikėjau būtent tokio rezultato, todėl nesidžiaugti būtų labai kvaila. Tai labai rimtas įpareigojimas, nes reiškia, jog lūkesčiai – dideli, žmonės deda viltis ir tai visada nelengva atlaikyti.
Kiti žingsniai – štabas nacionalinei kampanijai, nes iki šiol verčiausi „namudiniu“ būdu. Iki šiol man gelbėjo kolegos frakcijoje, mano padėjėjai, savanoriai, o dabar reikėtų pagalvoti apie didesnę komandą, nes laukia nacionalinė rinkimų kampanija.
Mėginsime burti štabą, dėliotis veiksmus, veiklas ir dalykus, kuriuos negalėjome per šį laiką nuveikti. Toliau bandysime skleisti savo žinią.
Kaip manote kokia laukia rinkimų kampanija? Kas bus jūsų pagrindinis konkurentas? Kokius žmonės patrauksite?
Visi manęs klausia, kas bus mano pagrindinis konkurentas, bet aš neturiu supratimo, nes mes nežinome, kas dalyvaus prezidento rinkimuose. Taip, kai kuriuos kandidatus jau žinome, bet, tarkime, kas rinkimuose atstovaus valstiečiams – nežinia.
Neaišku ar tai bus ponas Skvernelis ar kažkas kitas. Mano atsargiausias ir racionaliausias vertinimas būtų toks, kad visi kandidatai yra konkurentai, visus juos reikia vertinti ir nė vieno nereikia nurašyti. Manau rinkimų kampanijos eigoje matysime, kam, su kuo ir kuriame etape teks labiausiai susikauti.
Rinkimuose į prezidento postą dalyvaus bent 4 ekonomistai. Gitanas Nausėda neslepia savo dešiniųjų pažiūrų, todėl tame lauke galbūt kažkiek vienas kitą turėtume „valgyti“. Su Aušra Maldeikiene mes turime daug bendrų gerbėjų, kurie mėgsta ją ir mane, todėl, kuri kurią „valgys“ – nežinau.
Bet nematau problemos, kad bus daug ekonomistų ar dešiniųjų pažiūrų atstovų, nes žmonės galės rinktis pagal tai, kokia žinutė jiems svarbiausia.
Sprendžiant iš reitingų, kurie šiuo metu yra gana trumpo laikotarpio, atrodo man pavyko įtraukti žmonės, kurie prieš tai buvo lentynėlėje „nežinau“.
Jei iš šios „lentynėlės“ mums pavyktų ištraukti kuo daugiau žmonių, tai būtų bendras laimėjimas. Nes blogiausia, kas galėtų nutikti – žmonių pasyvumas ir negalėjimas rasti kandidato su kuriuo galėtum tapatintis. Jei žmonių, kurie savęs netapatina su niekuo, liks mažai – bus gerai.
Seimas pradėjo tyrimą, kas Lietuvoje lėmė praėjusią finansų krizę. Ką manote apie šį tyrimą? Ar politiniai oponentai nemėgins pasinaudoti šiuo tyrimu ir jus apjuodinti?
Jei komisija išties sieks nustatyti krizės priežastis, tai akivaizdu, kad aš nebuvau krizės priežastis ir negalėjau ja būti, buvau tik pasekmė. Dėl pasekmių valdymo galima turėti įvairių nuomonių, bet tai visada yra politinis vertinimas.
Politikų praeities sprendimus vertinti kitiems politikams galima, bet tai nėra kažkas nauja, ko Lietuvos žmonės nebūtų girdėję.
Aš žiūriu visiškai ramiai, tokių tyrimų prasme netikiu ir tikrai manau, kad tyrinėti turėtų akademikai, mokslininkai, politologai, o ne politikai politikus, nes kažkada šią valdžią tyrinės kiti politikai. Ir kam to reikia? Tiek kiek tas tyrimas vyks ir kiek aš galėsi suteikti informacijos, tiek pasistengsiu tai padaryti. Nepriimu to asmeniškai.
Manau, kad tyrimą ar patį mano darbo tuometėje vyriausybėje faktą bandys naudoti, žinoma. Bus mėginama manipuliuoti. Iš tos informacijos, kuri ateina, matosi, kad dalis žmonių neprisimena konteksto (krizės), o dalis – sąmoningai tuo manipuliuoja. Tokia yra politika ir aš joje esu ne pirmą dieną.
Prieš Seimo rinkimus buvo panašių bandymų, tiesa jie nebuvo sėkmingi. Dabar bus platesnė auditorija ir didesnės galimybės apie tai kalbėti, bet aš taip pat netylėsiu.
Vygaudas Ušackas duodamas interviu po savo vakarykščio pralaimėjimo užsiminė, kad apie jį buvo skleidžiami gandai, naudojama propaganda esą jis palaiko Rusiją. Ką apie tai manote?
Aš niekada pati apie tai nieko nesakiau. Debatuose mes susikirtome, bet tą visi matė. Sakyčiau, kad tai buvo normalūs debatai, niekada V. Ušacko niekuo asmeniškai nekaltinau, mano komanda taip pat to nedarė.
Nenorėčiau lįsti į asmeniškumus, nes galėčiau pasakyti, kad kai kurie žmonės, kurie sirgo už Vygaudą, mane kaltino nebūtais dalykais, susijusiais su pagarba šeimoms arba kažkokioms tradicinėms vertybėms. Tai yra visiška nesąmonė. Bet rinkiminė kova yra tokia kova, kurioje naudojami argumentai, kurie gali „skristi“.
Rinkimai partijoje pasibaigė, bet kai kurie partijos žmonės liko suirzę. Ar nemanote, kad šie rinkimai gali kenkti partijos vienybei?
Partijos pirmininko rinkimų metu buvo 4 kandidatai, visi turėjo savo simpatikus, bet pirmininkas buvo išrinktas tik vienas ir visi kiti toliau dirba, partijai nieko neatsitiko. Gali skaldytis, jei nori skaldytis.
Šių rinkimų rezultatai yra tokie, kurie siunčia aiškią žinią partijai. Vilniaus mieste galima sakyti, kad balsavo jaunuoliai iš „Facebook“ burbulo, bet kituose miestuose, kur nebuvo daug prisiregistravusių žmonių iš šalies, mane taip pat palaikė. Žinoma, gali būti žmonių, kurie jausis nusivylę, nenorės padėti ar prisidėti, aš juos visiškai suprantu. Visgi, protingiausia ką mes galime padaryti – nesipykti ir susivienyti.
Ar jautėte partijos viršūnių palaikymą? Ar buvo koks nors išskirtinis dėmesys jums, o ne V. Ušackui?
Jaučiau kai kurių žmonių palaikymą, žinau, kad dėl to buvo visokiausių pastabų, bet tai nebuvo šiaip žmonės iš partijos viršūnės. Tai buvo žmonės su kuriais mane sieja asmeninė-darbinė patirtis. Tai, kad mane palaikė Andrius Kubilius ar Rasa Juknevičienė nebuvo didelis siurprizas, tiesiog jie mane pažįsta, sako tai, ką galvoja.
Tame nebuvo jokios pozos ar melo. Aš neprašau jų paramos, bet jie matė reikalą mane paremti, man buvo malonu. Aš visada esu toje bendruomenėje, skirtingai nuo Vygaudo.
Frakcijoje buvo žmonių, kurie manęs nepalaikė, bet palaikė Vygaudą ir aš tame nematau problemų. Kiek ta kova buvo etiška, čia jau kitas klausimas. Pati partijos vadovybė, kiek žinau, jokių preferencijų nereiškė.
Pokalbį su I. Šimonyte žiūrėkite:
