„Nuo praėjusių metų yra atsiradusi nauja paramos priemonė, kuriai Seimas yra pritaręs, – Medijų fondas, per kurį taip pat bus numatyta parama ir visų pirma tiems leidiniams, kuriems yra sudėtingiau konkuruoti, sakykim, savo patrauklumu, jie galbūt mažiau rašo apie tai, kas, kokią suknią apsivilko ar ten kokį „Lamborghini“ nusipirko“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė.
„Esame dėmesingi tam, kad žmonės ne tik kaime galėtų gauti spaudą, bet taip pat kad žmonės galėtų gauti kultūrinę spaudą ar kitą galbūt siauresnio turinio ir specializacijos spaudą“, – pridūrė premjerė.
Medijų rėmimo fondas įkurtas norint pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį. Jis nuo kitų metų pakeis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir konkurso būdu pradės administruoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų projektams ir veiklai, taip pat žurnalistų stipendijoms.
Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos. Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas klausė premjerės, ar numatoma kitais metais kompensuoti prenumeratos pristatymą į atokius ir mažai apgyvendintus rajonus.
„Nes tai išgelbėjo ne vieną redakciją praeitus keletą metų ir taip pratęsė gyvenimą regionų periodiniams leidiniams, suteikė galimybę atokesnių regionų žmonėms kaimuose nelikti be spaudos“, – sakė jis.
Seimas pernai leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, kuriose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, o ne tik kaimo vietovėse, kaip buvo iki šių metų pradžios.
Maksimalus įkainis, kurį viršijus paslaugos teikėjams mokamos kompensacijos, kaime nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o miesteliuose ir miestuose – septynių centų (be PVM).
Taip siekiama sušvelninti periodinių leidinių pristatymo sąnaudų augimą leidėjams. Šešiuose didžiausiuose miestuose ši paslauga ir toliau teikiama rinkos sąlygomis.
