„Tikiu ir pasitikiu tuo, ko tikėjausi nuo pat pradžių, kad šitas projektas bus, kaip sako anglakalbiai – on time and on budget, tai yra – ir laiku taip, kaip numatyta, ir laikantis to finansinio plano, kuris buvo sudėliotas. Tas mane džiugina“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, šiuo metu fizinio barjero statybas veikia ir orai, tačiau darbai vyksta sparčiai.
„Žinoma, yra ir įvairių gamtinių niuansų dabar žiemą, nes kai kur reikia, kad pašaltų, kad kažkas pasidarytų. Kai kur gal kaip tik reikia kažkokio klimatinio palankumo, bet bendrai paėmus darbai vyksta sparčiai ir laiku“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ji penktadienį apžiūrėjo fizinio barjero statybos darbus, projekto vykdytojais, pasieniečių vadu ir kitais pareigūnais.
Koncertiną gadina žvėrys
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad pasitaiko koncertinos gadinimo atvejų – jeigu pernai ją kartais gadindavo migrantai ar Baltarusijos pareigūnai, tai dabar kartais tą daro miško žvėrys.
„Tokių atvejų pasitaiko. Reikia pažymėti, kad ten, kur jau sumontuota ta visa sistema kartu su koncertina ir fiziniu barjeru, tokių atvejų nebuvo. Nebuvo fiksuojama valstybės sienos pažeidimų, tačiau koncertinos gadinimo atvejų buvo“, – teigė R. Liubajevas.
„Praėjusiais metais tokių bandymų buvo ir žmonių arba neteisėtų migrantų, kurie bandė atvykti į Lietuvą arba net Baltarusijos pasieniečių atstovų. Pastaruoju metu mes fiksuojame tokių atvejų būtent dėl žvėrių. Jie bando peršokti, perlipti“, – pridūrė jis.
Anot jo, tokių atvejų, kai žvėrys gadina koncertiną, nėra daug.
„Nėra labai daug tokių atvejų. Per visą laikotarpį turėjome tik keletą tokių atvejų, kai reikėjo arba prašyti medžiotojų, arba tiesiog spręsti klausimą dėl žvėrių utilizavimo. Tai briedžiai, stirnos“, – pasakojo pasieniečių vadas.
Fizinio barjero – tvoros ir koncertinos – statybos turi būti baigtos iki rugsėjo 1 dienos. Tam skirta 152 mln. eurų. Fizinį barjerą įrenginėja valstybės valdoma įmonių grupė „Epso-G“.
Svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose jau nutiesta beveik 200 km koncertinos ir maždaug 40 km tvoros.
Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 kilometrų.
Fizinį užtvarą pasienyje su Baltarusija Lietuva nusprendė įrengti siekdama sustabdyti neteisėtos migracijos srautą. Nuo praėjusių metų nelegaliai per šią sieną į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. užsieniečių, dar beveik 8,2 tūkst. jų neįleisti į šalį.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.
