„Biudžetas yra rengiamas Vyriausybėje ir Vyriausybėje yra tiek Laisvės partijos, tiek liberalų partijos ministrai. Ir viena iš partijos pirmininkų yra taip ir Vyriausybės narė, ir asmeniškai buvau su ja derybose dėl ministerijos biudžeto. Tai sakyčiau, kad tie pagrindiniai rėmai arba faktinė situacija, kaip atrodys ateinančių metų biudžetas (buvo – ELTA) – kad mes iš esmės vykdysime tuos įsipareigojimus, kurie yra prisiimti jau dabar (...)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Kadangi tai yra tas biudžetas, kurį pateikia viena dauguma, o po Seimo rinkimų pabaigia procesą jau bet kuriuo atveju naujas Seimas, naujai suformuota dauguma ir nauja Vyriausybė, tai nė vienais rinkiminiais metais, mano žiniomis, kažkokios labai didelės politinės išmonės Vyriausybės biudžetuose bent jau pirminiuose projektuose nedemonstravo“, – dėstė ji.
Kaip skelbta anksčiau, finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadino „konservatoriška“ tendencija – anot jos, jau tapo įprasta neišdiskutuoti svarbių klausimų su daugumos partneriais. Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikino apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.
Opozicijos kritiką vadina paradoksalia
Kritiškai kitų metų valstybės biudžeto projektą įvertino ir opozicijos atstovai. Politikai jį pavadino „bomba“ – anot Seimo mažumoje dirbančių parlamentarų, 3 proc. biudžeto deficitas būsimai valdžiai paliks mažai laisvės varijuoti ir reaguoti į nenumatytus pokyčius.
I. Šimonytė tikina – opozicijos kritika yra paradoksali.
„Paradoksaliai Vyriausybė yra kaltinama dalinanti neuždirbtus pinigus ir siūloma dalinti dar daugiau neuždribtų pinigų. Tai toks mano ir būtų komentaras“, – sakė premjerė.
„Daugybė išlaidų augimo straipsnių, kurie yra numatyti ateinančių metų biudžete, yra nulemti arba įstatymo įsipareigojimo, arba tų įsipareigojimų, kuriuos turime vykdyti pagal du nacionalinius susitarimus – dėl gynybos finansavimo ir dėl švietimo“, – priminė politikė.
„Mane visą laiką žavi opozicijos kalbėjimas, kai jie viena vertus kaltina Vyriausybę, kad Vyriausybė išleidžia daugiau, negu surenka pajamų – kas yra faktas, nes mes turime deficitinį biudžetą ir dabar prognozuojamas deficitas yra ties Mastrichto kriterijumi. Bet, kita vertus, kaip sprendimą, visada siūlo tik kokius mokesčius sumažinti arba kokias išlaidas padidinti. Tai jūs, turbūt, suprantate, kad taip nepasidaro“, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje G. Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą. Numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 42,3 proc. BVP, deficitas – 3 proc. nuo BVP.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
