Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje.
Šimonytė: „Paprastas pavyzdys yra tiekimų sutrikimai arba ženkliai padidėjusios kainos“
Situacija Ukrainoje išlieka įtempta. JAV uždarė ambasadą Kijeve ir likusius diplomatus perkėlė į vakarinę šalies dalį. Kaip viena realiausių Rusijos įsiveržimo datų yra įvardijama vasario 16-oji.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad nelengva atsakyti, ką reikia žinoti, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą. I. Šimonytė rimtos priežasties būti Ukrainoje neturintiems lietuviams rekomenduoja sugrįžti į Lietuvą ir į Ukrainą kurį laiką nevykti.
„Saugiau yra sugrįžti į namus ir nevykti kurį laiką, jei būtinybės nėra. Tačiau mes turime žinoti, kad mes, kaip valstybė, esame NATO, ES narė, galime jaustis saugiai, kiek galime jaustis tokiomis aplinkybėmis, kai 2022 m. vyksta dalykai, kurie tiesiog neturėtų vykti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Gyventojai jau išreiškia nerimą dėl įtampos Ukrainoje. Apklausos duomenimis, Rusijos kariniai veiksmai kelia nerimą pusei Lietuvos gyventojų.
Pasak I. Šimonytės, karo poveikis Lietuvai galėtų pasijausti sutrikimais pasaulio žaliavų rinkose, dėl ko galėtų kilti naftos ir kitų žaliavų kainos. Tai reikštų, kad žmonėms tektų mokėti didesnes sąskaitas.
„Man atrodo, kad natūralu, kad kelia nerimą. Nerimą kelia absoliučiai daugumai žmonių“, – lietuvių išsakytą nerimą dėl Ukrainos komentuoja I. Šimonytė.
Jos vertinimu, atrodė, kad pasaulis pasimokė iš paskutinio pasaulinio karo, tad nuostabą dabartinė situacija kelia.
„Net esant NATO, ES nare, neįmanoma išvengti dalykų, kurie pasidaro globalūs. Paprastas pavyzdys yra tiekimų sutrikimai arba ženkliai padidėjusios kainos“, – sakė I. Šimonytė ir priduria, kad Lietuvos investuotojai turėtų likti ramūs.
Premjerė sako, kad jeigu vyktų kariniai veiksmai, „diplomatinis langas“ išliktų atvertas net ir tokiomis aplinkybėmis. Ji pastebėjo, kad Rusijos retorika keičiasi, o tai gali reikšti, kad ji vengia atskleisti savo veiksmus.
Nepaisant įtampos regione, investuotojai Lietuvoje gali būti ramūs
Tvyrant įtampai regione dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, premjerė I. Šimonytė sako, kad Lietuvoje įsikūręs ar čia ketinantis investuoti verslas gali būti ramus.
„Aš manau, kad jie (užsienio investuotojai BNS) gali būti absoliučiai ramūs, todėl, kad Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė – tai yra dviejų labai stiprių tarptautinių blokų narė, ir mes tikrai nekalbame apie kažkokią tiesioginę karinę grėsmę“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, jog bandoma paveikti šalies elektronines sistemas, tačiau, pasak jos, tam rengiamos atsargumo priemonės.
„Žinome bandymus paveikti mūsų informacines sistemas ar kažkokių institucijų duomenų bazes – tokių bandymų būna ir jų būna ne tik Lietuvoje, jų tikrai yra ir kitose Europos šalyse. Mes rengiame tas atsargumo priemones, kurios leistų mums saugiai jaustis ir šia prasme“, – teigė I. Šimonytė.
JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių žvalgyba perspėja, kad daugiau nei 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienų sutelkusi Rusija gali įsiveržti į kaimyninę šalį artimiausiomis dienomis.
JK ir JAV lyderiai: dėl Ukrainos tebėra atviras „langas diplomatijai“
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per pirmadienį surengtą pokalbį telefonu sutarė, kad dėl Ukrainos krizės tebėra atviras „esminis langas diplomatijai“, pranešė Dauningo gatvė.
Pasaulio lyderių diskusija apie krizę dėl Ukrainos surengta JAV žvalgybos pareigūnams perspėjus, kad Maskvos invazija į vakarinę kaimynę gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
„Jie sutarė, kad tebėra [atviras] esminis langas diplomatijai ir Rusijai atsitraukti nuo grasinimų Ukrainos atžvilgiu“, – apie sąjungininkų skambutį sakė B. Johnsono atstovas.
„Lyderiai pabrėžė, kad bet koks tolesnis įsiveržimas į Ukrainą sukeltų užsitęsusią Rusijos krizę, o tai padarytų didelę žalą tiek Rusijai, tiek pasauliui“, – nurodė jis.
Jie taip pat pabrėžė, kad diplomatinės diskusijos su Rusija išlieka „pirmuoju prioritetu“, ir sveikino jau įvykusias derybas tarp Rusijos ir NATO sąjungininkų, sakė atstovas.
„Jie sutarė, kad Vakarų sąjungininkai privalo išlikti vieningi Rusijos grėsmių akivaizdoje, įskaitant reikšmingo sankcijų paketo įvedimą, jei Rusijos agresija eskaluotųsi“, – pridūrė jis.
„Jie taip pat pakartojo, kad Europos šalys turi sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, o tai labiau nei bet kas kitas smogs į Rusijos strateginių interesų šerdį“, – nurodoma Dauningo gatvės pranešime.
Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad abu lyderiai „apžvelgė vykdomas diplomatines ir atgrasymo pastangas, reaguodamos į besitęsiantį Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, ir dar kartą patvirtino savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
„Jie aptarė pastangas sustiprinti gynybinę poziciją NATO rytiniame flange ir pabrėžė nuolatinį glaudų sąjungininkų ir partnerių koordinavimą, įskaitant pasirengimą užtraukti Rusijai rimtas pasekmes, jei ji pasirinktų tolesnį karinį eskalavimą“, – priduriama pranešime.
Rusija sutelkė daugiau nei 100 000 karių prie Ukrainos sienos ir kaimyninėje Baltarusijoje, kur vyksta bendros pratybos.
Anksčiau pirmadienį B. Johnsonas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ir pavadino situaciją „labai, labai pavojinga“.
B. Johnsono teigimu, jis neplanuoja apsilankyti Maskvoje, bet „labai greitai“ aptars krizę su „įvairiais lyderiais“.
Tuo metu britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pirmadienį pirmininkavo vyriausybės nepaprastųjų situacijų komiteto COBR posėdžiui dėl konsulinio atsako į krizę.
Vyriausybė ragina britus išvykti iš Ukrainos komerciniais skrydžiais, tačiau teigia išlaikanti „pagrindinį“ diplomatinį buvimą Kijeve.
„Darome viską, kas įmanoma, kad užkirstume kelią Rusijos invazijai į Ukrainą, kartu ruošiamės blogiausiam“, – po susitikimo tviteryje parašė L. Truss.
Ministras pirmininkas taip pat išklausys žvalgybos vadovus, o antradienį vadovaus visų COBR narių posėdžiui dėl JK bendro atsako, nurodė B. Johnsono biuras.