„Temperatūra kaista visada artėjant rinkimams. Tai yra ne vienintelė koalicija, kurioje temperatūra kaito, visaip toms koalicijoms baigdavosi – buvo, kurios išsivaikščiodavo, buvo, kurios persiformatuodavo, buvo, kurios dirbdavo iki pabaigos“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė pirmininkė.
„Kaip bus šiuo atveju, pamatysime. Man atrodo, kad tol, kol yra bendrų darbų, kuriuos galime padaryti, tai reikia dirbti, o kai matysime, kad nieko bendrai negalime padaryti, tai didelės prasmės būti politikoje aš asmeniškai nematau“, – pridūrė ji.
Taip I. Šimonytė komentavo esamą situaciją valdančiojoje koalicijoje, kai pirmadienį per Vyriausybės pasitarimą apsižodžiavo su Laisvės partijos vadove, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite dėl ekonomikos gaivinimo plano.
Vis dėlto pati premjerė teigė susidariusioje situacijoje nematanti jokios intrigos.
„Matote, man atrodo, kad čia yra kolektyvinis darbas, ir jeigu mes dirbame Vyriausybėje, tai kažkaip neturėtų būti taip, kad vienas Vyriausybės narys kažkokiu paprastu būdu randa, kaip jam pabėgti nuo bendros atsakomybės“, – sakė premjerė.
„Klausimas buvo labai paprastas, ką konkrečiai ministrė siūlo, atsakymo į šitą klausimą, deja, nebuvo“, – pridūrė ji.
Siūlė eiti ieškoti lėkščių
Vyriausybėje svarstant su Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę baigtą derinti atnaujintą ekonomikos gaivinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.
Anot I. Šimonytės, toks siūlymas nebuvo etiškas.
„Kas galbūt buvo ne visiškai iki galo etiška, mano nuomone, tai ministerijos pasiūlymas kitai ministerijai eiti ir derėtis nežinia dėl ko. Ministrė taip ir negalėjo pasakyti, ar ji nori keisti pačius rodiklius, ar tik jų interpretaciją, nes tada nereikia dėl nieko derėtis, reikia priimti sprendimus ir tartis su Europos Komisija, ar ta interpretacija atitinka plano rodiklius“, – sakė ministrė pirmininkė.
„O dėl terminų ir argumentų, derybos dėl terminų vyko, argumentai buvo pateikti, mano supratimu, buvo pateikti visi objektyvūs argumentai, kurie yra ekonominė situacija, karas, pakilusios palūkanų normos, ilgai užtrukusios diskusijos su socialiniais partneriais. Toks kriterijus, kaip atskirų politinių jėgų rinkiminės strategijos, yra subjektyvus faktorius, o ne objektyvus ir abejočiau, kad tai Komisijai būtų labai svarbu. Galiausiai tokio kriterijaus ministrė ir neįvardijo“, – teigė ji.
Pasitarime įsiplieskus I. Šimonytės ir A. Armonaitės diskusijai ir premjerei prašant nurodyti konkrečius argumentus, kodėl ministrė nepritaria atnaujintam planui, A. Armonaitė teigė nežinanti, „kas čia jau per žanras“.
„Aš dabar nelabai suprantu, kodėl čia vyksta toks... Net tokio žodžio nerandu“, – sakė ji.
„Lėkštės dūžta“, – atsakė premjerė.
Antradienį paklausta apie šį savo išsireiškimą, I. Šimonytė žurnalistams tvirtino nežinanti, „kur kas lėkštes kokias rado“.
„Čia jau jūs eikite ieškoti, – kalbėjo ministrė pirmininkė. – Čia aš antraštę kažkokią paskaičiau, tai kažkas iš jūsų matė kažkokių lėkščių, tai gal eis ten ir susirankios tas lėkštes.“
„Vienintelis racionalus sprendimas“
Premjerė taip pat teigė, kad patvirtinti su EK suderintą atnaujintą ekonomikos gaivinimo planą „Naujos kartos Lietuva“ buvo vienintelis racionalus Vyriausybės sprendimas.
Anot jos, kitu atveju Lietuva būtų rizikavusi prarasti 1,55 mlrd. eurų ES paskolų verslui, energetinei, pramonės transformacijai.
„Mūsų pasirinkimas buvo labai paprastas – arba toliau spirtis ir diskutuoti su Komisija, kas reiškia, kad mes netektume paskolų dalies, nes ją galima patvirtinti tik iki šių metų pabaigos, ar tiesiog priimti tokį sprendimą, koks yra. Mano supratimu, šiomis aplinkybėmis, viską įvertinant, tai vienintelis racionalus sprendimas“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytės teigimu, jeigu Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs konkrečius pasiūlymus, ką mato kaip tam tikrą derybinę poziciją, tai diskusija galės tęstis.
Savo ruožtu A. Armonaitė sakė, kad ginčas Vyriausybės pasitarime vyko dėl naujo nekilnojamo turto mokesčio, kuriam ji nepritaria.
„Yra nekilnojamo turto mokesčio projektas, kuriuo siūloma apmokestinti pirmą būstą žmonėms, mes siūlome to nedaryti, siūlome toliau derėtis su Europos Komisija dėl mokestinių rodiklių, ir apie tai viskas ir vyko“, – žurnalistams Seime tvirtino A. Armonaitė.
„Mano pasiūlymas buvo labai paprastas – pratęsti derybas su Europos Komisija. Tie rodikliai yra pakankamai abstraktūs, juos galima diskutuoti su Komisija, dėl jų interpretacijos, mano pasiūlymas tiesiog nebuvo aklai su viskuo sutikti“, – pridūrė ji.
„Susirinkome ne draugauti šeimomis“
Kalbėdama apie apsižodžiavimą, A. Armonaitė Seime žurnalistams teigė, kad pozicijų išsiskyrimas koalicijoje yra natūralus reiškinys.
„Laisvės partija turi savo programą, Tėvynės sąjunga – savo matymą“, – kalbėjo ministrė.
A. Armonaitė tvirtino, kad jos tikslas yra „atstovauti mūsų programai ir mūsų pozicijai“, o ne palaikyti gerus santykius su kitais politikais.
„Mes esame valstybės pareigūnai, mes nesame kažkokie bičiuliai ir draugai. Tai į savo pareigas žiūrime atsakingai“, – sakė ji
„Susirinkome atstovauti savo rinkėjams ir vykdyti programą, o ne draugauti šeimomis“, – pridūrė Laisvės partijos lyderė.
Prieš pasitarimą Laisvės partijos vadovė ragino šios politinės jėgos deleguotus ministrus – Eweliną Dobrowolską ir Marių Skuodį – palaikyti jos poziciją, tai yra nepritarti ekonomikos gaivinimo planui. Balsavime susisiekimo ministras susilaikė, o teisingumo ministrė balsavo už planą.
A. Armonaitė teigė su E. Dobrowolska dar apie tai nesikalbėjusi.
„Gal ir pasikalbėsime. Noriu pasakyti, kad partija nebuvo kažkaip instituciškai įpareigojusi ministrų šiuo konkrečiu atveju, bet pažiūrėsime, gal kada nors ir reikės to“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė mananti, kad, nepaisant esančių įtampų, tolesnis darbas koalicijoje yra įmanomas.
