V. Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo. Anksčiau pirmadienį Ukrainos rytinėse Luhansko ir Donecko srityse įsitvirtinusių separatistų lyderiai paragino pripažinti jų suverenitetą.
Vien sankcijų neužteks
Rusijos Saugumo tarybos susitikimą ir po jo sekusią V. Putino kalbą I. Šimonytė vadina spektakliu ir teigė, kad paskelbtas sprendimas neturėjo nustebinti. Pasak I. Šimonytės, nors kam nors galėjo pasirodyti, kad tokiu sprendimu buvo įtvirtintas status quo separatistų kontroliuojamuose regionuose, situacija yra kur kas sudėtingesnė.
„Viena vertus, galima konstatuoti, kad Kremlius, reikalavęs iš Ukrainos besąlygiškai vykdyti Minsko susitarimus pagal Kremliaus interpretaciją, pats tuos susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę.
Tie, kas vakar turėjo progos išklausyti visą pono Putino monologą, labai aiškiai turbūt galėjo įsitikinti, kad šita diskusija vyksta ne tiek apie Ukrainą, kiek apie galios įtakos zonų prisiskyrimą sau. Akivaizdu, kad Vakarų reakcija į tai, kas įvyko vakar ir šiandien, bus labai, labai svarbi užkardant, kiek įmanoma tuos sprendimus, kurie dar gali sekti“, – sakė premjerė.
Vis dėlto ji neatmeta galimybės, kad vis dar nėra per vėlu imtis diplomatinių sprendimų.
„Diplomatiniai keliai naudojami ir tada, kai karas vyksta. Istorija daug tokių pavyzdžių žino. Matyt, niekada nėra užkirstas kelias diplomatijai. Manau, pastangos ir toliau bus naudojamos. Klausimas, aišku, kokios sėkmės galima tikėtis. <...>
Klausimas, kokia yra diplomatinė žinutė. Jeigu žinutė būtų tokia, kad padarykime ką nors, kad pamaloninkime Kremliaus režimą, manau, kad tokia diplomatija yra pasmerkta nesėkmei“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Paklausta, kokios Vakarų sankcijos Rusijai galėtų būti veiksmingos, I. Šimonytė pripažino, kad lengviau sankcijomis paveikti šalis, kur lyderiai renkami demokratiniu keliu. Vis dėlto ji sako matanti galimybių poveikiui per ekonomines priemones.
„Matote, šalyse, kuriose politikai yra renkami, poveikį turi bet kokie sprendimai, kurie turi įtaką rinkėjų sprendimui ir rinkėjų situacijos vertinimui. Kadangi, deja, nei Rusija, nei Baltarusija nėra tokios šalys, akivaizdu, kad ponas Putinas gali aukoti labai daug savo gyventojų, visuomenės gerbūvio, kad įgyvendintų savo politines ambicijas.
<...> Bet, manau, yra tam tikrų sričių, kuriose ne viskas padaryta. Turiu omenyje situacijas, kai režimo atstovai išsamiai ir išplėstinai naudojasi Vakarų pasaulio teikiamomis gėrybėmis – ar tai būtų aukštasis mokslas, ar infrastruktūra, ar privačios nuosavybės apsauga, ar bankai, ar kitos paslaugos. Kaip girdėti iš Jungtinės Karalystės sprendimų, yra nusiteikimo šitą komfortą mažinti“, – sakė I. Šimonytė.
„Sankcijos sankcijomis, bet manau, kad yra kitas dalykas, kurio Kremliaus režimas bijo labiau. Tai yra Ukrainos sėkmės. Todėl šiuo atveju Europos Sąjunga turi galimybių atrasti savyje jėgų pasiūlyti Ukrainai aiškesnę europinę perspektyvą“, – pridūrė I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė pareiškimą, kuriuo griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti „jos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamas teritorijas Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse kaip nepriklausomas“.
