Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad karantino metu negalinčios dirbti smulkios ne maisto prekių parduotuvės – labai skaudi tema. Būtent todėl iš prekybininkų buvo girdėti siūlymu ne maisto prekėmis drausti prekiauti ir didiesiems prekybos tinklams.
„Yra ta problema, kad kai kurie didieji centrai prekiauja ir ne maisto prekėmis, taip tarsi sudarydami konkurenciją ne maisto prekių parduotuvėms, kurių veikla yra ribojama.
Bet mano atsakymas yra labai paprastas – kad šitame etape sunku rasti korektiškas ir labai taiklias sąlygas, kurios leistų šios problemos išvengti. Mes manome, kad pagrindinis tikslas žmonių vykti būtinųjų poreikių į maisto prekių parduotuves, vaistines ar kitas vietas, turėtų būti pagrindinė taisyklė. Todėl tokia taisyklė ir nustatyta“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Uždaromos parduotuvės
Karantino metu nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos ir pramogų centrus, turgavietes bei kitas viešas prekybos vietas.
Išimtys numatomos parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Taip pat maistu bus galima prekiauti turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose. Apribojimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose.
Parduotuvės, kurių veikla nedraudžiama, privalo užtikrinti bent 15 kv. m prekybos plotą vienam lankytojui arba užtikrinti, kad vienu metu nebūtų aptarnaujamas daugiau nei vienas asmuo.
Taip pat privalu užtikrinti kitas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas sąlygas.
Posėdžio metu aptartas ir ne maisto prekių pardavimo klausimas parduotuvėse, kurios gali dirbti. Keltas klausimas, ar drausti prekybą ne maisto prekėmis.
„Imtis papildomų represinių priemonių ir raudonomis stop juostomis apvynioti šampūnus ar kitas priemones prekybos centruose būtų dar daugiau ne ten nukreiptos energijos“, – idėją kritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Taip pat kilo diskusijų dėl to, kaip nustatyti, kurios prekės gyventojams yra būtinos, o kurios ne.
