„Diplomatinius santykius pažemino Kinijos pusė, jeigu Kinijos pusė apsigalvotų tą sprendimą pakeisti – aš nemanau, kad būtų kažkokia didelė problema Lietuvoje tą klausimą persvarstyti. Iš Lietuvos pusės niekada nebuvo tokios iniciatyvos žeminti diplomatinį atstovavimą ir uždaryti ambasadą. Kamuolys kaip buvo Kinijos rankose, taip ir yra ten. Iš savo pusės Lietuva nelabai kažką gali padaryti“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Diplomatijoje visada vyksta labai daug pokalbių, todėl jie ir yra diplomatiniai, nevieši, apie juos nėra daug kalbama. Žinoma, vyko visokiausių diskusijų ir ne tik su tais minėtais porininkais, bet ir su ES institucijomis“, – paklausta, ar jos Vyriausybės kadencijoje vyko techniniai pokalbiai su Kinijos puse, atsakė ekspremjerė.
„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui teigiant, kad įvertinus JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus ir vykdomą tarifų politiką, Lietuva turi pradėti diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą, I. Šimonytė akcentavo, kad nereikia skubėti draugauti su Pekinu.
„Pasaulyje nėra nieko visiškai neįmanomo. Tačiau neskubėčiau daryti išvadų, kaip kai kurie kolegos, kad Europa susipyko su Amerika ir dabar reikia pulti draugauti su Kinija. Čia žmonės kalba savo dalykus, ne tai, kas iš tikrųjų vyksta. Be jokios abejonės, situatyvinė diskusija bus“, – kalbėjo konservatorė.
Reaguodama į „aušriečio“ svarstymus neva ryšiai su Taivanu „neatsipirko“, I. Šimonytė pabrėžė, kad Kinija niekada nebuvo reikšminga Lietuvos eksporto partnerė.
Konservatorė taip pat akcentavo, jog svarstant apie ryšius su Kinija reikia atsižvelgti ir į tai, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Pekinas remia Kremliaus pusę.
„Situacija nuo 2021 m. rudens labai smarkiai pasikeitė, labiausiai ji pasikeitė tuo požiūriu, kad prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, kurioje Kinija teikia neabejotiną paramą ir prekybinę, ir sankcijų apėjimo, ir tam tikrų technologijų, tam, kad Rusija galėtų šį karą tęsti. Dabar toje lėkštėje atsirado svarstymų, kurių prieš ketvertą metų nebuvo“, – dėstė politikė.
„Vertybiškai, vertinant geopolitinę situaciją, karas Europoje yra tas, kurį pradėjo Rusija, tačiau Kinija nėra pasyvus žaidėjas šiame procese ir šioje grėsmėje. Tas turi nemenkos įtakos Europai, svarstant, kaip naviguoti šioje situacijoje“, – pabrėžė ji.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių konteksto.
Tuo metu šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
