„Panevėžio energijai“ ir Kranto gatvės 47-ojo namo bendrijai nesusikalbant, renovuotuose butuose įrengti šilumos energijos skaitikliai antrus metus tėra tik puošmena.
Skaitikliai – dėl įdomumo
Net ir įsirengusiems nemenkai kainuojančius šilumos apskaitos prietaisus gyventojams ir toliau mokestis už šildymą skaičiuojamas ne pagal sunaudotą energijos kiekį, bet pagal buto kvadratūrą, kaip buvo dar prieš renovaciją.
Namo bendrijos pirmininkas Eugenijus Olšauskas per pastaruosius dvejus metus sukaupė krūvą raštų, prirašytų ne tik pačiai šilumos tiekėjai, bet ir Savivaldybei, netgi Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau ir toliau, kaip patys gyventojai juokauja, į butuose sumontuotus šilumos skaitiklius žvilgteli tik dėl sportinio intereso, mat jų rodmenys „Panevėžio energijai“ vis dar nieko nereiškia.
Bendrovės atstovai aiškina, jog dėl tokios absurdiškos situacijos kalti patys vartotojai, esą jei bendrija pasirinktų šilumos paskirstymo metodą – problemos neliktų.
Tikėjosi sutaupyti
Ryžtis renovacijai Kranto g. 47-ojo namo bendriją privertė, pasak E. Olšausko, pats gyvenimas. Nors už šildymą gyventojai mokėjo gana solidžiai, tačiau butuose termometro stulpelis retai tepakildavo aukščiau kaip iki 13–16 laipsnių. Nusprendę, kad kitos išeities nėra, tik renovuoti 1963-iaisiais statytą daugiabutį, žmonės sutarė, kad vien tik apšiltintų ir gražiai nudažytų sienų neužteks. Bendrija apsisprendė iš esmės sutvarkyti ir kone jau avarinės būklės šildymo sistemą – renovuoti šildymo punktą. Buvo pakeisti visi vamzdynai, radiatoriai, maža to, visuose butuose įrengti termoreguliatoriai ir šilumos apskaitos prietaisai.
Pasak E.Olšausko, visa namo renovacija kainavo 783 tūkst. litų, tai yra dviejų kambarių butui atsiėjo maždaug 19 tūkst. litų. Nors pinigai – nemaži, bet žmonės džiaugėsi ryžęsi tokiai Panevėžyje vis dar naujovei. Gyventojai neabejojo, kad įsirengę skaitiklius „Panevėžio energijai“ sumokės už tiek šilumos, kiek sunaudojo. Vadinasi, bus tikri savo būstų ir pinigų šeimininkai: norės taupiau gyventi – šildymą sumažins, o kai piniginė leis – padidins.
Bendrija jau įsitikino, kad renovacija pasiteisino.
Sutartis įstrigo
E.Olšausko teigimu, prieš renovaciją, per 2006 – 2007 m. šildymo sezoną namas sunaudojo 149 megavatvalandes šilumos energijos. O 2009 – 2010 m., nors ir šalta žiema pasitaikė, renovavus visą šildymo sistemą namui apšildyti užteko perpus mažiau energijos – 76 Mwh.
„Įsirengę prie radiatorių termoreguliatorius, kiek norime, tiek galime šildytis. Nusistatyti, kad būtų labai karšta, arba visai išjungti šildymą“, – džiaugėsi E. Olšauskas.
Bėda ta, kad gyventojai jau turi galimybę sutaupyti šilumos, bet piniginę vis tiek tenka patuštinti daugiau, nei derėtų po tokios renovacijos.
Pasak pirmininko, nors dar 2009-aisiais bendrija „Panevėžio energijai“ įteikė pranešimą apie atliktą šildymo sistemos renovaciją, pasikeitusį šilumos vartojimo apskaičiavimo metodą ir paprašė pakeisti su vartotojais pasirašytas šilumos pirkimo-pardavimo sutartis. E. Olšauskas teigia prie šio prašymo pridėjęs ir visus reikalingus priedus: bendrijos registravimo pažymėjimą, bendrijos narių susirinkimo protokolą bei kitus bendrovės pareikalautus dokumentus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
