Valdžios susirūpinimas vilniečių piniginėmis dėl šilumos vyksta pagal tą patį scenarijų kaip ir vajus dėl išaugusių maisto produktų kainų: triukšmo buvo daug, rezultatų – jokių. Vakar į pasitarimą dėl sąskaitų už šildymą sukviesti atsakingų valstybės institucijų atstovai vardijo priekaištus šilumos tiekėjams, teisės aktų trūkumus, bet išsiskirstė nieko nenusprendę.
Pigiausiai šildo biokuras
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, per metus šilumos kainos daugiausia mažėjo Širvintose – 13 proc. Mažeikiuose – 11 proc. Šilumos kainos augo Klaipėdoje – 3,2 proc., Šiauliuose – 4,2 proc., Kaune – 17,3 proc.
Kaip „Respublikai“ aiškino VKEKK atstovė Loreta Kimutytė, šilumos kaina priklauso nuo įmonės įdėtų investicijų, taip pat naudojamo kuro kainos. Pernai lapkritį brango visos pagrindinės kuro rūšys šilumai gaminti.
„Pigiausia šilumos energija ten, kur jai gaminti naudojamas biokuras, – sakė ji. – O, pavyzdžiui, Klaipėdoje šiluma pigesnė nei kituose didžiuosiuose miestuose todėl, kad ten ji perkama iš 5 tiekėjų, kurie konkuruoja tarpusavyje“.
Lyginant pagrindines šilumai gaminti naudojamo kuro rūšis, matyti, kad biokuras yra maždaug perpus pigesnis už gamtines dujas. Tačiau biokurą naudojančiose savivaldybėse šilumos kaina mažesnė tik keliais centais.
VKEK atstovės teigimu, biokurą šilumai gaminti naudojančiuose miestuose, kur šiluma dar palyginti brangi, energetikos įmonių investicijos buvo darytos iš savų pinigų, o ne naudojantis ES struktūrine parama.
„Pavyzdžiui, Utenoje, Biržuose įmonės biokurui katilines pritaikė savomis lėšomis. Tikrasis efektas pasijus maždaug po 5–7 metų, kai įmonių investicijos atsipirks ir jau nebus įskaičiuojamos į šilumos kainą“, – tvirtino L.Kimutytė.
Kaltino politikavimu
Premjeras Andrius Kubilius piktinasi, kad žmonės klaidinami, esą kainas reguliuoja valstybė, kadangi, anot jo, VKEKK, atsižvelgdama į atskiras savivaldybes ir jų šilumos tiekėjų sąnaudas bei investicijas, nustato tik viršutines kainų ribas.
Todėl aiškintis į Vyriausybę buvo pakviesti Valstybinės energetikos inspekcijos, VKEKK, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės, Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.
Premjeras suklaidintas
Vis dėlto melavo, o gal buvo patarėjų suklaidintas pats premjeras.
Būtent valstybės institucijos (VKEKK) sprendimu vilniečiai prie nustatytos šilumos kainos jau 17 mėnesių moka dar ir po 1,34 cento (be PVM) už kWh kompensaciją UAB „Vilniaus energija“ už 2008–2009 m. jos faktiškai patirtas sąnaudas, kai savivaldybės taryba laiku nepadidino šilumos kainos.
Praėjusią savaitę komisija priėmė dar vieną sprendimą kompensuoti UAB „Vilniaus energija“ 41,4 mln. litų skolą, susidariusią dėl nepadengtų sąnaudų didėjant kuro kainai. Dėl to šilumos kilovatvalandės kaina vilniečiams ūgtelės dar 1,61 ct (be PVM).
Tačiau A.Kubilius savo nuomonės nepakeitė ir po vakarykščio pasitarimo.
„Vilniaus energija“ sulaukė priekaištų dėl teisės aktų neatitinkančių sąskaitų. Vartotojų teisių apsaugos tarnybai siūlyta apsvarstyti galimybę turėti nepriklausomus sąskaitų vertintojus. Tartasi keisti teisės aktus, kad šilumos tiekėjas pateiktų visą finansinę informaciją.
Kas kaltas, kad vis brangiau tenka mokėti už šildymą?
Andrius Kubilius, ministras pirmininkas:
Vilniečiai gauna ne tik didžiules šildymo sąskaitas, kurių apskaičiavimo konkrečiam butui pagrįstumo niekas nesiteikia paaiškinti žmonėms. Tas sąskaitas palydi „Vilniaus energijos“ komentarai apie tariamą valstybės kaltę dėl šilumos sąskaitų didėjimo. Kitaip kaip rinkimų proklamacijomis tokių dalykų nepavadinsi. Šilumos tiekimo įmonės yra viešųjų paslaugų įmonės, jos yra savivaldybių įmonės. Neturime nacionalinės teisės galios šiuo atžvilgiu (sumažinti sąskaitas už šildymą – red. past.).
Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras:
Mažiausia vilniečių mokama kaina už šildymą yra iki 2 litų už 1 kv.m ploto, o didžiausia – 15,5 lito. Gyventojai, gavę šitą informaciją, turėtų pradėti mąstyti, kas čia yra. Kilovatvalandė mieste kainuoja visiems vienodai, o kiekvieną mėnesį ištraukti iš piniginės kiekvienas butas turi skirtingai. Manau, kad nuo to mąstymo turėtų prasidėti procesas, kuris vadinasi renovacija. Reikėtų pradėti ir perėjimo prie šildymo biokuru procesą – tai šilumos kilovatvalandės kainą sumažintų 30 proc.
Rimantas Germanas, UAB „Vilniaus energija“ komercijos direktorius:
Bendrovė nepolitikavo ir nepolitikuoja – pagal įstatymą mes turime vartotojus informuoti apie kainas, efektyvų energijos vartojimą ir kt. Jei vartotojui kyla abejonių dėl sąskaitų pagrįstumo, jis gali kreiptis tiesiai į įmonę. Jei čia neįtikins, yra kam skųstis neteismine tvarka, pagaliau gali kreiptis ir į teismą. Bet per metus tokių vartotojų yra tik šiek tiek daugiau nei 1 proc. O kontroliuojančios institucijos pagrįstų skundų nenustatė, nes mes nieko neteisėto ir nedarome.
Alia ZINKUVIENĖ
