Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) viešu kreipimusi ragina Vyriausybę orientuotis į biokuro naudojimą. Mat šilumos kaina esą įtinka tik vienam rinkos dalyviui - dujų tiekėjams, rašo ketvirtadienio "Respublika".
Šilumos tiekėjai tikina, kad jeigu Lietuva neskatins alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, energetinę nepriklausomybę bus galima pamiršti. Tuo tarpu alternatyvios energetikos priešininkų motyvai, šilumininkų manymu, gali būti tik du - palankumas dujų tiekėjams arba pasiruošimas artėjantiems Seimo rinkimams.
80 proc. kainos - į dujininkų kišenę
Vakar išplatintame pranešime šilumininkai skelbia, esą jų dalis šilumos kainoje per ketverius metus padidėjo vos 0,79 cento, o dujininkų dalis išaugo beveik 22 centais.
LŠTA pateikiamais duomenimis, 2005 m., kai šiluma šalyje vidutiniškai kainavo 11,25 ct/kWh, dujininkams ir šilumininkams teko apylygės tarifo dalys - atitinkamai 6,53 ir 4,73 cento. Tuo tarpu šiemet šilumininkams esą tenka 4,99 cento (apie 21 proc. visos vidutinės 23,77 ct/kWh kainos), o dujininkams - net 18,78 cento, arba 79 proc. visos kainos. Per ketverius metus šilumininkų dalis kainoje sumažėjo perpus, dujininkų išaugo 21 procentiniu punktu.
Tačiau kitų metų prognozės, nepaisant numatomo smarkaus šilumos brangimo, nė kiek ne geresnės. LŠTA skaičiavimais, kitąmet šiluma šalyje vidutiniškai kainuos 34 ct/kWh, iš šios sumos šilumininkams teks 5,52 cento (apie 16,24 proc. visos kainos), dujininkams - jau 28,48 cento (83,76 proc.).
Milžiniški rezervai - šuniui ant uodegos
„Vietinio kuro rezervai Lietuvoje didžiuliai, bet nėra jokio skatinimo mechanizmo. Skandinavai dabar jau iš esmės nepriklausomi nuo energetinių išteklių importo. Mes turime tuos pačius rezervus“, - „Respublikai“ sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Kaip vieną didžiausių beveik neišnaudojamų energetinių rezervų V.Stasiūnas mato buitines atliekas. „Per 1,3 mln. tonų atliekų užkasame sąvartynuose, namų nešiltiname. Visi šie dalykai rodo, jog siekiama, kad dujų importas nemažėtų ir kad būtų suvartojami dideli jų kiekiai“, - įsitikinęs LŠTA vadovas.
Pasak jo, vien iš minėtų 1,3 mln. tonų atliekų būtų galima patenkinti 30 proc. viso Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio.
Postūmis ekonomikai
Pašnekovo teigimu, jeigu valstybė atsigręžtų į neišnaudojamus vidaus rezervus, tai būtų ne tik žingsnis energetinės nepriklausomybės link, bet ir didelis postūmis šalies ekonomikai.
„Reikia sukurti visą infrastruktūrą. Lietuvoje liktų ir pinigai, kurie dabar keliauja į užsienį, ir žmonės, ir darbo vietos. Jeigu daugiabučių renovacija vyktų taip, kaip turėtų vykti, visi emigrantai iš Airijos galėtų sugrįžti ir dirbti Lietuvoje. O jeigu dar pastatysime naują atominę elektrinę, bus kaip Danijoje“, - teigė V.Stasiūnas.
Opozicija deginimui - meškos paslauga Lietuvai
LŠTA prezidento manymu, atliekų deginimo stoties projekto sostinėje stabdymas - politizuotas ir Lietuvai nenaudingas procesas.
„Labai gaila, kad tai vyksta, visuomenę bandoma nuteikti prieš deginimą. Nors visi vertinimai ir tyrimai rodo, kad nei gyventojai, nei aplinka nenukentės. Visoje Europoje tokios gamyklos gamina šilumą ir elektrą. Juo labiau kad kylant gyvenimo lygiui deginti tinkamų atliekų daugėja. Tokia gamykla ne tik sumažintų atliekų kiekį, bet ir atpigintų šilumą. Be to, gamykla galėtų deginti dumblą, kurio dvoku skundžiasi vilniečiai, - neliktų nei dumblo, nei smarvės“, - aiškino pašnekovas.
Pasak jo, „kai kas labai nenori“, kad Lietuva judėtų skandinaviškojo energetikos modelio link. „Nori, kad pirktume dujas ir būtume politiškai priklausomi“, - skeptikų motyvus pateikė V.Stasiūnas.
LŠTA vadovas taip pat neatmetė galimybės, kad prieš atliekų deginimą mūru stojantys politikai ir visuomenės veikėjai tiesiog ruošiasi Seimo rinkimams, kuriuose, neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, daugelis jų ketina dalyvauti. „Jau dabar matyti, kad tos problemos bus naudojamos rinkimams“, - svarstė jis.
Briuselis pavojingų projektų neremtų
Beje, atliekų deginimo gamyklą statyti ketinantys verslininkai iš sostinės ar valstybės biudžeto pinigų neprašo. Trūkstamas lėšas siekiama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. V.Stasiūno teigimu, jeigu projektas keltų bent minimalų pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, Briuselis jam pinigų nieku gyvu neduotų.
„Saugumas - vienas svarbiausių reikalavimų tokių projektų paramai. Ir pasaulio praktika, ir Lietuvoje atliekami tyrimai įrodo, kad tokie projektai pasiteisina šimtu procentų“, - reziumavo šilumininkų vadovas.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
