Norint sumažinti šildymo kainą, vienintelė galimybė yra būstų renovacija. O norintiems tai padaryti pirmiausiai reikia nebijoti rizikuoti bei turėti nuosavų lėšų investicijoms. Apie tai bei apie kitas su šildymo bei karšto vandens kainomis susijusias lazdijiečių problemas savo nuomone vakar atvirai dalijosi UAB „Lazdijų šiluma“ direktorius Gintautas Tulaba.
G. Tulaba: “Viltis - kvailių motina”.
- Pastaruoju metu rajono spaudoje mirga publikacijos šilumos kainų klausimais. Beveik visų jų pagrindinė mintis yra ta, jog šilumos kainos nepinga todėl, jog UAB „Akmuva“ per trumpą laiką nepavyko privatizuoti Lazdijų šilumos tinklų įmonės. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Manau, jog vilčių, kad kainos mažės, tikrai maža. Galima sakyti – jų visai nėra. Būkime realistai: viskas - kuro, paslaugų kainos - brangsta milžiniškais tempais, o štai šiluma Lazdijuose, kai kurių populistų teigimu, turėtų atpigti... Vien tik 7 megavatų katilo įrengimas kainuoja 5-6 milijonus litų, o jo amortizacija, kaip nuolatinės sąnaudos, šilumos kainą padidintų maždaug 10 proc. (Beje, neatpigus kitoms sąnaudoms, ši kaina dar išaugtų, kaip tai atsitiko ne viename respublikos mieste.)
Kad kainos neturi galimybės mažėti, rodo ir UAB „Dalkija“, UAB „Litekso“, UAB „E energija“, UAB „Fortum“ bendrovių patirtis. Vienintelė galimybė sumažinti šildymo kainą, kaip jau ne kartą rajono spaudoje minėjau, yra būstų renovacija. Investavus į 1 kv. metrą būsto ploto po 300-500 litų, šilumos vartojimas sumažėtų 2-3 kartus. Todėl visi daugiabučių namų gyventojai turėtų rimtai susirūpinti būstų renovacija, juo labiau kad iš valstybės bei savivaldybės šioms reikmėms galima gauti paramą. Šilumos tinklų įmonė daro investicijas, kurios turėtų atpiginti šildymą. Tai – šildymo sistemos automatizavimas, kuris leis mažinti darbuotojų skaičių ir tokiu būdu padės stabilizuoti kainų augimą.
- Net ir pati gamta prieš Jus: jau nebe pirma tokia šilta žiema. O tai – ne į naudą Jūsų vadovaujamai įmonei...
- Šį faktą reikia pripažinti. Įmonei labai pakenkė ir nevykusi žiema, ir nevykusi privatizacija. Dvejus metus buvome nuomojami, dabar – pardavinėjami. Rezultatas – demoralizuotas kolektyvas, kritęs darbininkų noras dirbti geriau. Geri specialistai susiranda darbus kitur ir palieka bendrovę, kurios ateitis – miglota...
- Ar šilumos tiekimo įmonės akcijų pardavimas tikrai buvo būtinas? Iš patirties žinome, jog privatininko teikiamos paslaugos visuomet yra brangesnės...
- Gyventojams bandoma aiškinti, jog akcijų pardavimas būtinas dėl to, jog trūksta lėšų. Tačiau taip nėra. Lėšos investicijoms numatytos iš banko kreditų, suteikiant savivaldybės garantiją. Šiuo metu renovacijos projektas vykdomas sėkmingai, investuota apie 1,5 mln. litų, už juos įrengta apie 1400 metrų bekanalių trasų. Nors, jei prisimenate, visokiais būdais buvo bandoma kenkti šio projekto vykdymui.
- Teko skaityti, jog bendrovės turtas yra areštuotas...
- Dar 2006 m. liepos 28 d. akcininkų susirinkime bendrovės nekilnojamasis turtas buvo užstatytas DnB Nord bankui už ankstesnei renovacijai paimtas paskolas. Tai buvo padaryta dėl to, jog norėjome atsisakyti savivaldybės 3 milijonų mums suteikto garanto, kad jį galėtų teikti kitiems projektams įgyvendinti. Turtas yra užstatytas, tačiau jis hipotekos žinioje, todėl jo niekas neareštavo.
Tiesa, ,,Akmuvos” prašymu buvo ir laikini apribojimai turtui, tačiau teismas neseniai juos panaikino.
- Viename iš spaudoje pasirodžiusių straipsnių minima, jog Lazdijų šildymu domisi net austrų investuotojai, kurie galbūt žada padaryti tikrus stebuklus...
- Ne veltui sakoma, jog viltis – kvailių motina. Jei tokia galimybė būtų, tai jau seniai būtų atsitikę. Dėl mažo vartotojų skaičiaus ir lėtos daugiabučių renovacijos bendrovės pelno prognozės yra pesimistinės. Ir joks investuotojas nenorės dėti savo lėšų ten, kur jos niekada neatsipirks. Jei teko girdėti, Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija vienašališkai nustatė kainas mūsų rajono centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams.
Nuo balandžio 1 dienos ji padidės dar 9 proc., t.y. nuo 17,31 cento už kilovatvalandę išaugs iki 18,81 cento. Tačiau kovo mėnesį, kai Ūkio ministerija paruoš naują kainų nustatymo metodiką, iškart esame pasiruošę kreiptis į Tarybą bei į Valstybinę energetikos ir kainų kontrolės komisiją dėl kainų, išaugusių dėl padidėjusių sąnaudų, perskaičiavimo. Taigi prie tų 9 proc. reikės dar šiek tiek pridėti... Tačiau tai nėra pati didžiausia kaina, kaip kad buvo informuota respublikinėje spaudoje. Analogiškų dydžiu savivaldybių gyventojai moka gerokai daugiau: Ukmergėje – po 19,53 ct už kilovatvalandę, Anykščiuose – po 22,58 ct, Skuode – po 24,08 ct, Prienuose – po 24,33 ct, Kalvarijoje – 18,53 ct.
Tiesa, daugelio šių savivaldybių gyventojams vietos valdžia šildymo pabrangimo sąnaudas kompensuoja po 2-6 centus už kilovatvalandę. Kodėl mūsų savivaldybė nuo tokios kompensacijos atsisakė? Manyčiau, todėl, jog iki šiol nė vienas namas, nė vienas gyventojas, kuris nėra socialiai remtinas, dėl jos į rajono valdžią nesikreipė...
Dalė VAILIONYTĖ
