Kartu su krintančiais lapais į įvairių paslaugų tiekėjų kišenes pradės kristi ir mūsų pinigai.
Atėjo ruduo, netrukus pradės šilti radiatoriai. Dalyje savivaldybių šoktels vandens ir šilumos kainos, lapkritį bus tvirtinami nauji elektros tarifai, o kur dar planuojami kitų kasdienių paslaugų įkainiai?
Energetinis skurdas
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skelbia, kad per metus vidutinė šilumos kaina, kurią moka centralizuotai besišildantys gyventojai, padidėjo 5,76 procento – nuo 21,17 ct/kWh iki 22,39 ct/kWh. Remiantis rugsėjo rodikliais, kurie perskaičiuojami kas mėnesį, gyvenantiems 50 kv. m bute, esančiame senos statybos name, šią žiemą šildymo sąskaitos turėtų padidėti per 10 litų. Tiesa, šildymo kaina keitėsi nevienodai: Klaipėdoje ji šoktelėjo 7,1 proc., o Vilniuje sumažėjo beveik tiek pat – 6,5 procento. Anot VKEKK, vidutinė šildymo kaina didėjo dėl beveik 56 proc. išaugusios gamtinių dujų kainos.
Prognozuoti, ar brangiai šildysimės šią žiemą, nesiėmė nei VKEKK, nei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Anot jos prezidento Vytauto Stasiūno, kaina priklausys nuo gamtinių dujų kainos pasaulinėse rinkose, kuri nuo praėjusių metų birželio kas mėnesį didėjo po 20–30 litų.
Ekonomistas Eugenijus Maldeikis užsiminė, kad baiminasi šildymo sezono, kuris taps dar vienu išbandymu visai Lietuvai.
„Bijau rudens ir žiemos. Pas mus egzistuoja energetinio skurdo problema, kada žmonės susimoka už šildymą ir nebeturi iš ko gyventi. Tad prasidėjęs šildymo sezonas bus rimtas išbandymas. Pirmąjį uraganą žmonės išlaikė – mobilizavo tiek finansinius, tiek psichologinius išteklius, tačiau antroji banga gali parklupdyti daugelį“, – anksčiau prognozavo jis.
Vanduo „plaus“ kišenes
Nuo lapkričio vidurio kauniečiams už šaltą vandenį teks pakloti 3,4 porc. daugiau, t. y. kubinis metras kainuos ne 4,28, o 4,43 lito. VKEKK leisti padidinti šalto vandens kainas prašo dar trys bendrovės – „Neringos vanduo“, „Kuršėnų vandenys“ ir „Vilniaus vandenys“. Jos tarifus norėtų didinti atitinkamai vidutiniškai 26, 70 ir 50 procentų. Tiesa, bent jau Vilniuje šaltas vanduo kol kas nebrangs – „Vilniaus vandenims“ įsisukus į skandalus su viešuoju pirkimu, VKEKK nesvarstys prašymo, kol negaus tyrimo ataskaitos.
Mokėsime kaip už mobiliuosius
Nuo lapkričio pabaigos įsigalios ir nauji elektros tarifai. Tiesa, ar jie bus didesni, kol kas neaišku. Prie kainodaros sudarymo šiuo metu dirba nuo kitų metų susijungsiančių VST ir „Rytų skirstomųjų tinklų“ specialistų bendra darbo grupė. Nuo Naujųjų metų laukia dar didesnių permainų elektros energijos sektoriuje – planuojama sukurti panašią į mobiliojo ryšio atsiskaitymo sistemą. Dalis vartotojų galėtų pasilikti dabar galiojantį standartinį arba dviejų laiko juostų tarifą, o kitiems ketinama pasiūlyti kelis mokėjimo planus, kurie leistų rinktis fiksuotą prieigos mokestį ir tam tikrą kilovatvalandės kainą. Tuomet pasirinkusieji didesnį prieigos mokestį už kilovatvalandę mokėtų mažiau ir atvirkščiai.
Tik už dujas kol kas mokėsime tiek pat – VKEKK naujus tarifus tvirtins tik po Naujųjų metų.
Įkainius didins visi galintieji
Iki Naujųjų metų didesnėmis kainomis „džiugins“ ne tik sąskaitos už komunalines paslaugas, bet ir kitų paslaugų įkainiai. Štai Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad norėtų didinti automobilių statymo kainą miesto centre ir senamiestyje. Planuojama, kad dabartinėje raudonojoje zonoje atsiras dar viena – mėlynoji, kurioje už valandą paliktą automobilį teks pakloti 9 litus. Savivaldybės skaičiavimu, dėl to biudžetas papildomai gautų 1,7 mln. litų per metus. Kol kas klausimas svarstomas įvairiuose komitetuose.
Liko „pamaloninti“ ir būsimieji vairuotojai. Rugsėjį įsigaliojo vairuotojų pirminio mokymo tvarkos pakeitimai. Viename jų skelbiama, kad praktinio vairavimo valandų skaičius didinamas nuo 20 iki 30. Teorijos mokymo valandų skaičius buvo sumažintas nuo 60 iki 40. Skaičiuojama, kad privalomųjų praktinio vairavimo valandų skaičių padidinus iki 50 proc., panašiai turėtų brangti ir vairavimo kursai.
Negarsiai apie didesnius įkainius užsimena ir draudikai. Prieš keletą metų savanoriškas transporto priemonių kasko draudimas buvo vienas pagrindinių draudimo įmonių pelno šaltinis, tačiau šiandien dažniausiai asocijuojasi su nuostoliais. Taip pat dalis draudikų, praūžus audroms ir gerokai išaugus norinčiųjų apsidrausti nekilnojamąjį turtą skaičiui, suskubo didinti nekilnojamojo turto draudimo įmokas.
Tik faktai:
Rugsėjį didžiausia šilumos kaina buvo Prienuose (32,06 ct/kWh) ir Druskininkuose (31,58 ct/kWh).
Pigiausiai šiluma rugsėjį buvo įkainota Tauragėje (17,76 ct/kWh) ir Ignalinoje (18,02 ct/kWh).
