Skelbiama, kad miestas prieš keletą metų apsisprendė apleistą Linkuvos dvaro parką paversti pavyzdine teritorija. Po teritoriją išsibarsčiusius ūkinių pastatų griuvėsius ir užleistus brūzgynus čia turėtų pakeisti patrauklios erdvės, tuo pačiu išsaugant bei įveiklinant nykstančius kultūros paveldo objektus.
„(...) Pradėjus tvarkyti parkus mieste, sulaukėme šilainiškių užklausų dėl tokių erdvių jų mikrorajone. Akiratyje atsidūrė Prūsų gatvės skvero, Sargėnų Dvaro parko sutvarkymas ir, žinoma, Linkuvos dvaro parkas. Jis pasitarnaus ir kitapus esantiems Romainių gyventojams. Ši vieta Veršvo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje turi daug potencialo: gražūs žalieji plotai, turtinga istorija ir tai menantys paveldo elementai. (...) “, – sako Kauno administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Savivaldybė nurodo, kad jau atlikti ir pirmieji žingsniai: išvalyti sosnovskio barščių sąvašynai, praretinti sergantys ir menkaverčiai želdynai bei krūmokšniai. Sutvarkytas keliukas, su dvaro komplekso gyventojais kalbamasi apie istorinio pastato rekonstrukciją, pasinaudojant finansine miesto parama per Paveldotvarkos programą.
„Teritorija išlikusi vientisa ir ji yra nedaloma. Tai, kas nuo senų laikų priklausė dvarui – išsaugosime, o tarybines sulūžusias fermas išvalysime, padarysime teritoriją atvirą visiems miestiečiams. Gyventojai, turintys butus pagrindiniame pastate, juose ir toliau ramiai gyvens, tik aplink turės išpuoselėtą ir vaizdingą parką“, – užtikrino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tolimesniems darbams – techninio projekto rengimui – postūmį davė savivaldybės antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba. Ji pritarė siūlymui perimti teritoriją visuomenės poreikiams. Nepriklausomiems turto vertintojams nustačius turto rinkos kainą, miestas sumokės kompensaciją už perimamus statinius jų šeimininkams.
„(...) Rengdami viziją stengėmės išsaugoti visą istorinę materiją, rasti kuo daugiau informacijos apie išlikusius objektus. Siūlome juos restauruoti ir pritaikyti pasikeitusiems visuomenės poreikiams. Atkūrus parko geometrinę struktūrą, būtų galima ją paryškinti naujais želdiniais“, – pasakojo projekto vadovė architektė Justina Padvarskaitė-Venslovienė.
Pažymėtina, kad tvarkant teritoriją būtų rekonstruoti ir nuo visiško sunykimo apsaugoti greta esantys paveldo objektai.
Pirminėje vizijoje numatyta sutvarkyti parką, atkurti senąsias alėjas, užsodinant jas gėlynais, mokamaisiais želdynais, atverti priėjimus prie vandens telkinių. Aukščiausioje teritorijos dalyje svarstoma galimybė įrengti lauko amfiteatrą koncertams ir kitiems viešiesiems renginiams, bendruomeninėms veikloms.
