Per 11-ąsias 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų metinės kilo neramumai, kurie išplito 11 šalių – tiek jų suskaičiavo JAV senatorė Dianne Feinstein. Tai Egiptas, Jemenas, Tunisas, Marokas, Sudanas, Iranas, Irakas, Izraelis, Palestina, Libija ir pati Amerika.
11 valstybių – tarpinis rezultatas. Laukiame žinių iš Pakistano, Indonezijos, Malaizijos ir kitų musulmoniškų šalių.
Prasikalto nekaltas filmas
Pradžia buvo Kaire, kur šių metų rugsėjo 11 d. minia šturmavo JAV ambasadą. Rugsėjo 13-ją Libijoje buvo nužudytas Amerikos pasiuntinys Chrisas Stevensas ir keli amerikiečiai. Paskui atėjo rugsėjo 14-ji, penktadienis, kada musulmonai susirenka melstis mečetėse. Susirenka ir tampa paraku – pastaraisiais metais po penktadieninių maldų daugelyje arabų šalių prasidėdavo demonstracijos.
Kraujas liejasi, smurtininkai tampa kaltais, nes juos išprovokavo filmas „Musulmonų nekaltybė“. Amerikoje sukurtas filmas nieko neužkabino, kai dar vasarą kažkokiame Los Andželo kino teatre įvyko premjera. Tačiau lyg tyčia filmo anonsas rugsėjo 11-osios išvakarėse pateko į pasaulinį tinklą. Dabar kiekvienas interneto prieigą turintis planetos gyventojas galėjo įsitikinti, kad islamo pradininkas pranašas Mohamedas filme pavaizduotas, švelniai kalbant, ne itin teigiamai.
Beveik nežinomas autorius
Žiniasklaida bei specialiosios tarnybos suskato ieškoti filmo prodiuserio ir režisieriaus – tai vienas asmuo. Dabar dar nežinoma nei tiksli jo pavardė, – Bassiel, Bacile ar Basseley, – nei pajamų šaltiniai.
Išsigandę aktoriai vienas per kitą ėmė aiškinti, kad buvo apgauti, kadangi filmuojant jiems sakyta, jog tai nuotykių filmas istorine tema, o visi pranašo Mohamedo charakterio bei veiklos negražumai atsirado įgarsinant juostą.
Filmo kūrėjai, jei norės, gaus Amerikos policijos apsaugą – tokios jau neva paprašė pats paslaptingasis filmo prodiuseris. Taigi įvykių raida kažkuo panaši į tai, kas kažkada jau buvo, kai vienas danų laikraštis išspausdino pranašo Mohamedo karikatūras.
Bet yra ir skirtumų. Pradžioje pasklido žinia, kad prodiuseris yra iš Izraelio kilęs nekilnojamojo turto vystytojas, ir jį finansavę kažkokie žydai. Paskui atsirado duomenų, kad jis yra krikščionis.
Visi tie nepatikrinti duomenys gali būti teisingi – maždaug 2 proc. Izraelio gyventojų yra krikščionys. Izraelis – jiems bene saugiausia vieta Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose. Tačiau daug jų yra Egipte, Libane, Sirijoje. Ir ten žinios apie įžeidžiamą filmą, kuris priskiriamas krikščionims, gali sukelti musulmonų smurto protrūkius.
Kas padegs?
Beveik prieš 100 metų serbų studentas Gavrila Principas nušovė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį. Šis įvykis buvo tas degtukas, nuo kurio įsižiebė Pirmasis pasaulinis karas. Tam buvo ruoštasi dešimtmečiais, ir jeigu G.Principas būtų nepataikęs, karo priežastimi būtų tapęs kitas incidentas.
Mįslingu būdu į internetą patekęs vaizdo klipas išjudino įvykius, dėl kurių nužudytas JAV diplomatas. Tai dar ne karas, tačiau kariniai sprendimai jau priimti: iš Libijos pašonėje esančių JAV karo laivų nepilotuojami lėktuvai kyla į diplomato užpuolikų medžioklę.
Kiek ir kokių karinių pajėgų prireiks, jeigu musulmonų kraštuose prasidės nežaboti išpuoliai prieš krikščionis?
Pasirengimai karui Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose vyksta ne pirmi metai. Jeigu filmas „Musulmonų nekaltybė“ taps karo jungikliu, sakysime, kad žmonija tiek pažengė į priekį, kad krizei išprovokuoti nereikia ginklų ir sprogmenų – pakanka vaizdo kameros ir interneto paskyros.
Arūnas Brazauskas
