Praėjusią savaitę Seimas, priimdamas įstatymų pataisas dėl Plungės teismo pertvarkos, kartu nutarė pavėlinti visos teismų reformos datą – nutarta, kad teismai pagal naują struktūrą turės pradėti dirbti ne šių metų liepos 1 d., o kitų metų sausio 1 d.
Teisėjų taryba suskubo kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti šį pakeitimą, tačiau šalies prezidentas pasirašė Seimo priimtus įstatymo pakeitimus ir teismų reforma buvo sustabdyta.
Eltos kalbinta Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė neslėpė nuostabos tiek dėl Seimo, tiek ir dėl prezidento sprendimų. Ji pabrėžė, kad teismų sistema jau buvo pasiruošusi dirbti naujoje struktūroje nuo liepos mėnesio.
„Retai nerandu žodžių, bet ir šiandien dar nerandu žodžių. Visi mūsų žmonės nesuprato, kas įvyko. Gal tai ir nesusipratimas, bet, jei toks ir faktinis, ir teisinis nesusipratimas gali egzistuoti, tai labai blogai. O žmonės į tai reaguoja blogai“, – apie teisėjų bendruomenės nuotaikas kalbėjo S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos vadovė teigė, kad, anksčiau numačius apjungti dalį teismų, jau buvo priimti sprendimai ir dėl turto perdavimo įstaigoms, ir dėl darbuotojų atleidimo. Tačiau, anot jos, Seimui paskutinę akimirką pavėlinus teismų pertvarkos įsigaliojimo datą, atsirado neapibrėžtumas.
„Jurbarko ir Švenčionių teismo rūmai turėjo pereiti į kitą apylinkę, tam buvo pasiruošta. Buvo perduotas turtas kitam juridiniam asmeniui patikėjimo teise, buvo įspėti darbuotojai, kuriems tai tiesiogiai buvo aktualu. Atrodo, du darbuotojai buvo apsisprendę išeiti iš darbo, jie gavo išeitines pašalpas“, – pasakojo S. Rudėnaitė.
Ji teigė neįsivaizduojanti, kodėl Seimas nutarė nukelti teismų reformos įgyvendinimą. S. Rudėnaitės teigimu, susidaro įspūdis, kad šis pakeitimas padarytas kone konspiraciniu būdu arba parlamentarai nesuprato, už ką balsuoja. Kaip bebūtų, Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, tokie sprendimai neatitinka Konstitucijos.
„Ir šiandien esu daugiau negu 100 procentų įsitikinusi, kad tai neatitinka Konstitucijos. Mes ten (prašyme prezidentui vetuoti Seimo sprendimą – ELTA) nurodėme tik keletą Konstitucinio Teismo nutarimų. Teisėkūros procesas grindžiamas teisinės valstybės principais. Vienas iš jų yra atsakingas valdymas. Tai jūs man dabar pasakykite, kas gali kokį nors argumentą pateikti, kad tai yra atsakingas valdymas teismų sistemos, valstybės?
Kitas principas yra skaidrumas, atvirumas ir jis sako, kad, jei įstatymas yra dėl kažkokių subjektų teisių, interesų veiklos, tai jis turi būti svarstomas, apie slaptą įstatymo priėmimą, kai po to niekas nežino, kodėl taip buvo... Negaliu įsivaizduoti, kad kas nors sakytų, kad viskas čia yra gerai“, – komentavo S. Rudėnaitė.
Teismo vadovas: jei tai vyktų privačiame sektoriuje, visi šauktų, kad tai yra mobingas
Teisėjų tarybos narys, Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika Eltai sakė nenorintis vertinti Seimo sprendimo dėl teismų pertvarkos pavėlinimo, tačiau neslėpė, jog tokio sprendimo padariniai sukėlė chaosą.
„Iššūkiai yra tokie, kad reikėjo jungti atbulinį bėgį ir naudoti visus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir viską grąžinti į iki liepos 1 dienos buvusią padėtį“, – tvirtino L. Noreika.
Nuo liepos 1 d. Marijampolės apylinkės teismą turėjo sudaryti Marijampolės rūmai ir Vilkaviškio rūmai (jie apimtų buvusių Šakių rūmų veiklos teritoriją, tačiau Šakiuose teismo patalpos išliktų).
Tauragės apylinkės teismą nuo liepos 1 d. turėjo sudaryti Šilutės rūmai ir Tauragės rūmai (apimtų buvusių Šilalės rūmų veiklos teritoriją, tačiau teismo patalpos Šilalėje išliktų, taip pat prie šių rūmų turėjo būti prijungta buvusio Jurbarko rūmų veiklos teritorija, teismo patalpos Jurbarke išliktų).
Kaip pasakojo L. Noreika, Seimui pavėlinus teismų pertvarkos įgyvendinimo datą, susijaukė lėšų skirstymo tarp įstaigų eiga.
„Išėjo mūsų biudžetas pusei metų Tauragės teismui, tai yra ta dalis, kuri reikalinga finansuoti Jurbarko rūmams. (...) Dabar bus ta dalis lėšų reikalinga, kai Jurbarko rūmai grąžinami atgal, reikalinga bus procedūra, pagal kurią tą biudžetą iš Tauragės teismo reikės sugrąžinti mums“, – dėstė teisėjas.
Anot jo, besiruošiant teismų reformai, dalis žmonių nuo liepos 1 d. buvo atleisti, tačiau po parlamento sprendimo šie sprendimai nebuvo įgyvendinti.
„Atleidome žmogų, bet neaišku, kokia jo pozicija, ar jis sutinka grąžinti gautas išmokas ir grįžti į buvusias pareigas, ar jis sutinka su tuo atleidimu ir nebus teisminių ginčų“, – sakė L. Noreika.
Pasak Teisėjų tarybos nario, nuo liepos dalis teisėjų ir teismų darbuotojų susiplanavo atostogas, tačiau teko dalį jų atšaukti.
„Dabar gaunasi taip, kad žmonės susiplanavo atostogas, mes atšaukiame atgal, neturime galimybės ir specializuotis su sena struktūra. Reikia laviruoti tarp siekio žmonės negadinti atostogų ir tarp pareigos savo vykdyti teismo darbą, kad bylos būtų nagrinėjamos, kad jos neužtruktų. Tai mums sutriks ir bylų srautai, ir krūvių tarp teisėjų tolygumai“, – dėstė Marijampolės apylinkės teismo vadovas.
„Žmonės liepos 1 dieną jau buvo išleisti atostogų iš Tauragės teismo, bet dabar jie sužino, kad vėl grįžta atgal. Žmonės klausia: „kas mes esame, baldai kažkokie?“. Jie sako, kad jei šitas dalykas vyktų privačiame sektoriuje, tai visi socialiniai tinklai ir kitos viešos priemonės rėktų, kad čia vykdomas neregėtų masto mobingas“, – atviravo L. Noreika.
Pavėlino teismų reformos įgyvendinimo datą
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas, priiminėdamas įstatymo pakeitimus, kuriais užbaigiama teismų reforma, ne tik pakeitė anksčiau planuotą Plungės teismo pertvarką (anksčiau planuota Plungės apylinkės teismo rūmus bus išdalyti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams, tačiau parlamentas nutarė Plungės teimą prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo), bet ir pavėlino visos teismų reformos įsigaliojimo datą, ją perkeldamas iš liepos 1 d. į kitų metų sausio 1 d.
Parlamentas didžiąją dalį teismų reformą numatančių įstatymo pakeitimų, kuriais numatyta reformuoti šalies teismus, priėmė dar praėjusių metų birželį.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, teismų reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
Teismų reforma numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liks veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimais apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra.
