Nemokamas mokslas šiais metais bus mažiau prieinamas. Valstybė, apkarpydama finansuojamų vietų skaičių, labiausiai sumažino būsimųjų teisininkų, vadybininkų ir pedagogų krepšelius, rašo „Lietuvos rytas".
Pirmadienį baigėsi prašymų studijuoti registravimas. Juos pateikė per 43 tūkst. įsiregistravusių bendrojoje Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje. Tiesa, 4,5 tūkst. anketas paliko pustuštes – nenurodė, ką norėtų mokytis.
Šiemečiams pirmakursiams teks mažiau valstybės finansuojamų studijų vietų – jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 2,3 tūkst.
51,4 proc. pirmuoju pageidavimu iš 12 galimų nurodė norintys studijuoti socialinius mokslus, vos 4,6 proc. svajoja tapti fizinių mokslų specialistais. Panaši padėtis yra jau keliolika pastarųjų metų.
17 proc. siekia technologijų krypties studijų, 15 proc. – biomedicinos. Šiemet pastarųjų kur kas gausiau nei ankstesniais metais.
Universitetai studijų krepšelių šįmet gaus 1,3 tūkst. mažiau. Susitrauks ir kolegijų aruodas – valstybė finansuos beveik tūkstančiu mažiau pirmakursių.
Nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose galės beveik 19 tūkst. pirmakursių – 9680 universitetuose ir 9164 kolegijose. Pernai valstybė buvo pasirengusi mokėti už daugiau nei 21 tūkst. jaunuolių studijas – 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Tiesa, 800 valstybės finansuojamų vietų nebuvo užimtos - kolegijos nesurinko tiek norinčiųjų.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, apkarpyti studijų krepšelių skaičių teko dėl šalies finansinės padėties, tačiau esamas skaičius garantuos, kad kas antras pirmakursis išsilavinimo sieks nemokamai.
Labiausiai sumažintas už valstybės lėšas studijuosiančių būsimųjų teisininkų ir vadybininkų skaičius. Priimdama tokį sprendimą Švietimo ir mokslo ministerija rėmėsi kasmetiniais priėmimo ir Lietuvos darbo biržos rezultatais: studijuoti norinčių daug, o galimybių rasti darbą mažai.
