Jau ketvirtadienį po lietingos savaitės pradžios virš Lietuvos tvirtinsis anticiklonas – artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui lauks malonūs ir gražūs orai.
Prognozuojama, kad ketvirtadienio dieną vakariniuose šalies rajonuose kai kur negausiai palis. Vėjas pūs vidutinio stiprumo, vakarinių krypčių.
Dieną temperatūra taip pat bus malonesnė. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikės Inetos Daunoravičiūtės, oras sušils iki 20-25 laipsnių šilumos. Pajūryje bus kiek vėsiau – 17-19 laipsnių.
Joninių dieną ir šeštadienį taip pat laukia gražūs orai. Tiek penktadienį, tiek šeštadienį lietus nenumatomas.
„Turėtų būti nemažai ir saulės“, – pozityviai nuteikia sinoptikė.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį bus silpnas vėjas, dieną – vidutinio stiprumo, besikeičiančios krypties.
Temperatūra naktį nukris iki 9-14 laipsnių šilumos. Dieną šils iki 22-27 laipsnių šilumos.
„Tai Joninių diena bus graži, šilta ir be lietaus. O šeštadienį didesnių pokyčių nenumatoma – virš Lietuvos ir toliau laikysis anticiklonas, lietaus nebus. Vėjas nakties metu taip pat bus nestiprus, pietryčių krypties. O dieną jau kiek intensyvesnis – 7-12 m/s.“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja I. Daunoravičiūtė.
Šeštadienio naktį oras atvės iki 12-17 laipsnių šilumos. Dieną kai kur termometrų stulpeliai gali pakilti ir iki 30 laipsnių karščio.
„Pasiskirstymas visoje Lietuvoje turėtų būti tarp 25-29 laipsnių šilumos. Tai laukia tikrai gražus, šiltas šviesus šventinis savaitgalis“, – pabrėžia sinoptikė.
Todėl šiemet posakis „visuomet per Jonines lyja“, anot sinoptikės, yra netinkamas: „Pagal visą situaciją sprendžiant šios Joninės turėtų tikrai būti sausos ir gražios“.
Ne iš piršto laužtas
Visgi pats posakis nėra iš piršto laužtas.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja LHMT klimatologas Donatas Valiukas, stebint ilgametes tendencijas matoma, kad birželio 24 dieną įprastai kritulių kiekis padidėja.
O tai lemia dvi priežastys: „Esant ilgai dienai ne tik Lietuvoje, bet ir visame šiauriniame pusrutulyje – ilga saulės spindėjimo trukmė pradeda performuoti visus cirkuliacinius procesus, kurie lemia orus. Kadangi būna daug saulės spinduliuotės, saulė šviečia gan ilgai, todėl ir pas mus tai lemia garavimą, kuris yra susijęs su debesuotumu“, – nurodo jis.
Paprastai tariant, esant ilgai karštai dienai ir intensyviai konvekcijai, formuojasi lietaus debesys.
Remiantis LHMT klimatologės Viktorijos Mačiulytės parengtais Joninių 1991-2020 m. orų stebėjimų duomenimis, matoma, kad per paskutines dvi birželio savaites (Joninių laikotarpį), vidutiniškai Lietuvoje iškrenta 4–5 mm kritulių per dieną, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš ir po Joninių.
Taip pat šios dienos yra apie 0,5 laipsnio vėsesnės nei diena prieš ir po. Neretai drėgnesnėmis ir vėsesnėmis sąlygomis gali pasižymėti ne tik pačios Joninės, tačiau ir ilgesnis laikotarpis.
„Pagal daugiametes reikšmes, didesnio kritulių kiekio laikotarpis tęsiasi ir po Joninių – beveik iki liepos vidurio. Į lietingesnį laikotarpį patenka ir liepos 10 d., kuri liaudyje vadinama „Septyniais miegančiais broliais“ arba tiesiog „miegančiais broliai“. Sakoma, kad jei šią dieną lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites. Šis pastebėjimas „veikia“ tikrai ne visada, tačiau apie tai papasakosime atkeliavus šiais dienai“, – informuoja V. Mačiulytė.
Joninių laikotarpis taip pat pasižymi ir žemesne nei prieš tai ir po oro temperatūra. Vidutinė oro temperatūra birželio 23–24 d. Lietuvoje siekia apie 15,8 laipsnio, tačiau dienos prieš ir po yra šiltesnės.
Ar tikrai per Jonines visada lyja, kaip sakoma liaudyje, galime patikrinti naudojant ne tik vidutines kritulių reikšmes šiomis dienomis, tačiau lietingų dienų (>0,1 mm) pasikartojimą per 30 metų.
Vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 d. dažniau lyja, nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja” nėra teisingas, nes kritulių pasikartojimas siekia, atitinkamai, 58 proc. (17 iš 30 metų) ir 64 proc. (19 iš 30 metų).
Žinoma, kad kritulių pasikartojimas labai priklauso nuo vietovės. Birželio 23 d. dažniau krituliai iškrenta pajūryje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje (60–64 proc.), o birželio 24 d. – Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvos dalyje (66–74 proc.).
„Jau išsiaiškinome, kad Joninių laikotarpis tikrai pasižymi didesniu kritulių pasikartojimu ir vėsesnėmis sąlygomis. Bet kodėl taip yra? Nėra tiksliai žinoma, kad būtent šios dvi dienos taip išsiskiria temperatūros ir kritulių sąlygomis daugiametėse sekose, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija. Apie Jonines dienos trukmė yra ilgiausia per visus metus, todėl ir Saulė stipriai šildo žemę. Stiprus įšilimas dažnai siejasi su žemesnio slėgio atmosferos cirkuliacijos ir cikloninės bei frontinės veiklos suintensyvėjimu“, – teigia klimatologė.
Ką birželio orai pasako apie visos vasaros orus?
Nepaisant to, kad Joninių diena – ilgiausia metuose, šilčiausia vasaros diena įprastai yra fiksuojama liepą.Todėl iš birželio orų spręsti, kokia bus likusi vasara, nereiktų.
„Mes esame įpratę, kad karščiausias mėnuo yra liepa, tad iš birželio orų spręsti apie vasarą tikrai nereiktų. Tai yra viena iš vasaros sezono mėnesių“, – pabrėžia D. Valiukas.
Vidutinė birželio mėnesio temperatūra Lietuvoje – 15,9 laipsniai šilumos. Tikėtina, kad šis birželis bus artimesnis daugiametei normai, lietuviškos vasaros orams.
„O paskutinių, ko gero, nereikėtų lyginti, nes jie buvo labai šilti. Trys birželiai, kurie patenka į šilčiausią birželio trejetą per daugiau nei 60 metų“, – sako D. Valiukas.
