Šiemet Aukštaitijos miškuose užderėjo kai niekada gausus ąžuolo gilių derlius. Miškininkai skuba jas rinkti, nes padaugėjo norinčiųjų įveisti miškus. Išaugo ir ąžuolo sodinukų paklausa.
Gilių derlius miškuose toks gausus, kad net medžiotojai skundžiasi negalintys taip jas mėgstančių šernų išvilioti į laukus. Užtat miškininkai skuba giles rinkti ir pasodinti iki pirmųjų šalnų, nes palaikius ilgiau sudygtų.
„Šiemet planuojama pagal galimybes surinkti ne mažiau 5 tonų gilių ir jas pasėti, anksčiau esame surinkę kelis metus iš eilės po 20 tonų. Neturim tiek ploto, truputį prisibijome dėl realizacijos, kadangi ąžuolas, kaip ir kiekvienas medelis, po kelių metų tampa medžiu, jį reikia pasodinti, į lentyną nepadėsi“, – sako Kėdainių urėdijos vyriausiasis miškininkas Kazys Vutencas.
Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programa Kėdainių urėdiją įpareigoja iki 2021-ųjų kasmet atkurti po 63 hektarus ąžuolynų. Vienuolika procentų šios urėdijos miškų sudaro ąžuolynai su rinktiniais ąžuolais, tačiau trūksta žemės jiems sodinti. Pasak miškininkų, jie jau keliolika metų renkantys giles ir iš jų auginantys ąžuoliukus. Medeliais aprūpina kaimynus – daugiausiai Zarasų, Rokiškio, Švenčionių, Utenos rajonus, turinčius daugiau tinkamos žemės ąžuolynams veisti.
„Šiuo metu mes esame pardavę virš 20 tūkstančių ąžuoliukų ir taip pat ruošiamės dar parduoti apie 200 tūkst. pagal sutartis, jeigu taip įvyks, jeigu nepersigalvos žmonės. Dabar mūsų sodinukai yra 3 ir 4 metų“, – pasakoja Kėdainių urėdijos medelyno viršininkė Inga Rylienė.
Europos Sąjunga finansuoja dvi miško apželdinimo priemones – žemės ūkio ir ne žemės ūkio paskirties teritorijose. Supaprastinus paramos gavimo tvarką padaugėjo norinčiųjų atsodinti mišką žemės ūkio paskirties žemėje, todėl kasmet apželdinami vis didesni miško plotai. Daugiausiai lapuočių, iš jų ir ąžuolų, nes tinkamai juos prižiūrint didėja ir išmokos.
„Pareiškėjas pats turėtų įvertinti tai, koks miškas, kokie medžiai pas jį augs gerai, turbūt kiekvienas yra susigundęs ta didžiąja išmoka ir nori sodinti tuos ąžuolus ir didžiausią kąsnį atsikasti, tačiau šioje vietoje turėtų būti įvertinta žemės kokybė, našumo balas, pats dirvožemis ir šitoje vietoje turėtų suvaidinti ir miškų urėdijos“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. Specialistas Gediminas Mažeika.
Miško įveisimo projektai turi būti derinami su urėdijomis, kurios rūpinasi ir sodinukais. Pavyzdžiui, šiemet Kėdainių urėdijoje pasodinus penkias tonas gilių, planuojama išauginti per tris šimtus tūkstančių ąžuolo sodinukų.
Zina PAŠKEVIČIENĖ
