„Manau, kad tai (Pilietybės įstatymo pataisos) yra galimybė pasiekti, kad būtų išplėstas ratas žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę. Dabar žmogus diskriminuojamas, jei iki (1990 metų) kovo 11-osios jis išvažiavo, geras žmogus, o jei po 11-osios – lyg ir nebegeras“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V.Pranckietis.
Klausiamas, ar Seime daugiau kaip šimto parlamentarų registruotos pataisos, jo vertinimu, neprieštarauja Konstitucijai, Seimo pirmininkas atsakė, kad tai įvertins Konstitucinis Teismas: „Konstitucinio Teismo išvados buvo ir vienokios, ir kitokios, ir šiuo atveju KT taip pat įvertins“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau yra pasisakiusi, kad Seime registruotos pataisos dėl dvigubos pilietybės „atvirai prieštarauja konstitucinei doktrinai“.
„Naujausias Konstitucinio Teismo išaiškinimas šituo klausimu buvo, rodos, 2013 metais, kur buvo labai aiškiai pasakyta, kad platesnis dvigubos pilietybės instituto plėtimas gali vykti tik referendumu, o ne įstatymais“, – praėjusią savaitę pataisas žurnalistams komentavo D.Grybauskaitė.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis taip pat sakė, kad Seimas būtų pasiryžęs atmesti prezidentės veto, jei priėmus Pilietybės įstatymo pataisas jos būtų grąžintis Seimui.
„Kadangi yra pakankamai daug parašų surinkta, manau, kad pasiryžtų Seimas, ir tokios didelės jėgos ignoruoti nereiktų. Nes tai yra atstovavimas žmonėms, o kiekvienas Seimo narys atstovauja maždaug 20 tūkst. žmonių nuomonei“, – sakė V.Pranckietis, referendumo kelią pavadinęs neįmanomu.
„Referendumo ar įmanoma išvengti (keičiant pilietybės institutą), kitas klausimas, bet ar įmanoma referendumo būdu tai padaryti – turbūt neįmanoma, nes aritmetika nesusivestų. Didelė tikimybė, kad nesusirinks 50 procentų“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Premjeras Saulius Skvernelis irgi laikosi pozicijos, kad Seime registruotas dvigubą pilietybę plačiai įteisinantis įstatymo projektas yra efektyviausias būdas spręsti užsienyje gyvenančių lietuvių keliamą pilietybės išsaugojimo klausimą.
Seime registruotas 114 parlamentarų teikiamas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.
Pilietybės įstatymo papildymą parengė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Ją parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, parlamento pirmininkas V.Pranckietis, premjeras S.Skvernelis.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.
