Iki šiol teistumas tapti Seimo nariu nekliudė. Paskutiniuose rinkimuose dalyvavo net 38 prasikaltę kandidatai. Tiesa, į Seimą prasibrovė vos trys. Seksualiniu priekabiavimu kaltinimas „tvarkietis“ Kęstutis Pūkas teistas dar 1982 m. už spekuliaciją, LVŽS atstovas Bronius Markauskas, 2005 m. teistas už žemdirbių protesto akcijos organizavimą, ir LRLS atstovas Jonas Varkalys, 2011 m. teistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Tačiau, anot grupės parlamentarų, tai valdžiai garbės nedaro, taigi užsimota keisti pačią Konstituciją.
„Asmenys, teisti už nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje, korupcinius, finansinius, pinigų plovimo nedalyvautų valstybės valdyme“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius.
Ir nesvarbu, ar bausmė jau atlikta, ar ne, kadangi priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, teistumas išlieka ir bausmę atlikus. Tokia nepriekaištingos reputacijos tvarka taikoma visiems valstybės tarnautojams, išskyrus Seimo narius.
Tačiau kai kuriems Seimo nariams kilo klausimų, ar nauji draudimai ir reikalavimai tautos atstovams nevaržo demokratinio valdymo principų.
„Pritariu jūsų minčiai, bet tiktai truputį abejoju, ar čia konstituciška. Piliečiai gali išsirinkti bet kokį klouną, nusikaltėlį. Ką nori, tą jie ir renka. Ir čia prirenka tų klounų ir akivaizdžiai su teisingumu prasilenkiančių žmonių, ne vieną kartą mes matėme. Tokią jie turi teisę. Ir renka dar kartą. Ir aš manau, piliečiai turi teisę“, – klausimą kelia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis.
O štai politologės Ainės Ramonaitės žadamos Konstitucijos pataisos nesužavėjo. Pasak jos, rinktis už ką balsuoti turi spręsti patys piliečiai. O atrinktų kandidatų sąrašai su demokratiniais rinkimais nieko bendro neturi.
„Ne veltui Konstitucijoje nėra numatyta tokio dalyko, nes čia prasidėtų, na ir galimybės tam tikriems politiniams susidorojimams. Nes iš tikrųjų tas teistumas, vėlgi – dėl ko tas teistumas? Gali būti įvairių, gali būti ir politiškai motyvuotų dalykų.
Jeigu atvirai, kvepia truputį sovietmečiu. Iš rinkėjų kartais girdisi toks dalykas, kad gerai būtų, kas nors tuos kandidatus iš anksto kažkaip atrinktų, pažiūrėtų, kurie čia geri, kurie blogi, kurie protingesni, kurie švaresni. Ir tada iš tų jau parinktų, mes jau nubalsuotume. Jeigu mes dabar gyvename kitokioje sistemoje, tai mes patys turim turėti atsakomybę ir žiūrėti ir galvoti, kokio žmogaus norim ar nenorim“, – komentavo politologė Ainė Ramonaitė.
Ar priimti 56–to Konstitucijos straipsnio pataisas, Seimas spręs pavasarį. Jau ateinančiuose rinkimuose į Seimą kandidatuoti teisės gali neteikti ne vienas Lietuvos politikas.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.