Kultūros paveldo departamentą (KPD) netrukus pasieks prašymas leisti nugriauti unikalų, tačiau jau daugelį metų neprižiūrimą buvusių kareivinių kompleksą Kaune.
Žemųjų Šančių mikrorajone esančių kareivinių neprižiūrima dalis priklauso Valstybės turto fondui (VTF). Pagal įstatymus tvarkyti kompleksą turėtų Kauno apskrities viršininko administracija.
"Neprisimenu, kad bent vienas kareivinių pastatas būtų sutvirtintas ar aptvarkytas valstybės lėšomis. Iš kareivinių teliko sienos, kurios bet kurią akimirką gali nugriūti. Būti greta šių statinių nesaugu", - LŽ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Būtent jis ir kreipėsi į KPD, kad šis leistų sunaikinti Juozapavičiaus prospekte esančius apleistus statinius. Miesto vadovas prisipažino abejojantis, ar jo prašymas bus patenkintas.
"Pirmuoju kariniu miesteliu įvardytos kareivinės yra saugotinos valstybės. Tačiau kodėl šios vertybės niekas tokia nelaiko, nesirūpina?" - piktinosi A.Kupčinskas. Jo nuomone, nelogiška saugoti statinius, kurių likimas valstybės institucijų nedomina. Anot mero, dalį karinio miestelio VTF yra pardavęs. Suremontuotuose pastatuose buvo įkurtos parduotuvės ir butai. Likusiais trimis suniokotais pastatais pirkėjai nesidomėjo, tad jie liko be priežiūros.
LŽ kalbinta KPD vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Diana Uzelo tvirtino, kad objektai, įrašyti į saugotinųjų sąrašą, turi teisinę neliečiamybę. "Siekiant panaikinti jų apsaugą, reikia turėti rimtų argumentų", - pabrėžė ji.
Anot D.Uzelo, dažniausiai, net jei iš kultūros vertybe laikomo pastato telikę pamatai, jo vietoje neleidžiama vykdyti jokios veiklos, o galimiems žemės pirkėjams ar jos savininkams nurodoma atkurti objektą pagal išlikusius duomenis. "Viliamasi, kad valstybė ras galimybių atstatyti vertingus statinius, todėl jų liesti neleidžiama", - aiškino D.Uzelo.
Tačiau, anot jos, kartais padaromos išimtys, jei įrodoma, kad statinį griauti būtina. "Tokių atvejų mūsų veikloje tikrai būta", - sakė D.Uzelo.
Karinis miestelis, priskirtas Kauno tvirtovės kompleksui, Žemuosiuose Šančiuose iškilo XIX amžiaus pabaigoje. 1898-1899 metais pastatytos kareivinės pagal tiesioginę paskirtį buvo naudojamos iki pat 1992-ųjų. Nors pirmasis jų konservavimo projektas buvo parengtas objekte tebesiglaudžiant sovietų kariuomenei, pertvarkyti kareivinių nepavyksta iki dabar. Šiuo metu tik nedidelė dalis išlikusio vertingo architektūrinio urbanistinio ansamblio pastatų yra prikelta naujam gyvenimui.
Kauno architektas Gintaras Balčytis net buvo ėmęsis iniciatyvos parengti aštuonių pagrindinių kareivinių pastatų, užimančių 38 tūkst. kvadratinių metrų plotą, atnaujinimo projektą, tačiau šis VTF ir kitų atsakingų institucijų nesudomino.
Kristina KUČINSKAITĖ
