Rusijos specialistai tikina, kad Sibiro ir iš dalies Sankt Peterburgo mėginiuose aptikta daugiau koronaviruso pokyčių negu kituose regionuose. Teigiama, kad pokyčiai matyti S baltyme, o tai leidžia teigti, kad Sibire formuojasi „sava koronaviruso variantas su tam tikromis mutacijomis“.
Mokslininkų teigimu, nepaisant koronaviruso mutacijos, tai neturi įtakos epidemiologiniams aspektams. Viruso genomo pokyčiai jo nesustiprina ir nesusilpnina ir yra laikomi nereikšmingais.
Europoje rudenį virusas mutavo
Spalio pabaigoje mokslininkai nustatė, kad iki 80 proc. Didžiojoje Britanijoje, 60 proc. Airijoje ir po 40 proc. Prancūzijoje bei Šveicarijoje fiksuojamų naujų atvejų yra sukelti mutavusio koronaviruso, kuris skiriasi nuo regione pavasarį siautusio užkrato.
Manoma, kad viruso genomo mutacija įvyko birželį Ispanijoje, pirmą sykį ji buvo aptikta pas vietos žemės ūkio darbuotojus, o vėliau išplito po Europą, iš Ispanijos kurortų grįžus poilsiautojams.
Kol kas nėra žinoma, ar naujoji mutacija yra pavojingesnė užkrečiamumo ir ligos eigos požiūriu.
„Mes dar nematėme tokio tipo koronaviruso. Tačiau iki šiol nėra įrodymų, kad pastebėti genų pokyčiai turėtų įtakos viruso perdavimo greičiui ar ligos baigčiai“, – BBC cituojama viena iš tyrimo autorių, šveicarų medikė Tanya Stadler.
Anot jos, dabar virusologai aiškinasi, ar mutacijos paveikė vadinamuosius „baltymų šuolius“, kurių pagalba virusas patenka į žmogaus kūno ląstelę.
Tyrimo autorių teigimu, mutavęs virusas galėjo išplisti kažkokiame masiniame renginyje, kur pasirodė vienas ar keli „super skleidėjai“, kurie ir užkrėtė daug žmonių naująja koronaviruso paderme.
Ar viruso mutacija kelia grėsmę?
Pagrindinės koronaviruso atmainos yra 8, jos sužymėtos raidėmis GR, GV, G, GH, O, S, L ir V. Viskas prasidėjo L padermės – būtent šis virusas buvo aptikta 2019-ųjų gruodį Uhane. Tačiau jis dabar jau palaipsniui nyksta.
Pagrindinė problema su koronaviruso mutacijomis, kurią sprendžia mokslininkai – ar kuriamos vakcinos sugebės suformuoti imuninę apsaugą, kuri vienodai veiks įvairias Covid-19 viruso mutacijas.
Taip pat svarbus klausimas, ar gali viena iš mutacijų būti labiau užkrečiama už kitas.
Kol kas mokslininkai dar neturi duomenų, kad esamos koronaviruso mutacijos galėtų įveikti skiepo ar natūralaus persirgimo metu susiformavusią imuninę sistemą. Pasaulyje oficialiai yra užfiksuoti 25 pakartotinio koronaviruso užkrėtimo atvejai, 24 asmenys pasveiko. Mirė 89-erių pacientė, užsikrėtusi antrą sykį.
JAV pasitaikė bent vienas atvejis, kuomet pakartotinai užsikrėtęs koronavirusu asmuo, antrąjį sykį persirgo sunkia ligos forma. Mokslininkų teigimu, pacientas tuomet susirgo mutavusiu koronavirusu, todėl jo imuninė sistema galėjo netinkamai sureaguoti į užkratą organizme.
