Gyventojai baigia išgraibstyti nepigiai kainuojančius bilietus į šio mėnesio Aukštaitijos siauruko reisus, skirtus vynui degustuoti. Galbūt ne be reikalo skuba pasidžiaugti unikalia atrakcija. Mat ateityje kelionė siauruku gali būti skirta tik adrenalino fanatikams.
Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Gintaras Kerbedis teigia, kad dėl prastos siaurojo geležinkelio būklės iškilusi nelaimingų atsitikimų grėsmė.
Direktorius nesuinteresuotas gąsdinti keleivių, kad siaurukas vieną dieną gali nulėkti nuo bėgių, bet ir nenori laukti sudėjęs rankų, kol taip įvyks.
Jis stengiasi užbėgti nelaimei už akių ir prašo Seimo kitais metais siaurajam geležinkeliui išlaikyti ir jam prižiūrėti skirti dvigubai daugiau lėšų nei šiemet – 1,2 milijono litų.
Kitų metų biudžeto projekte siaurukui numatyti tik 447 tūkstančiai litų. „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ prašymas sunkmečiu iš skylėto biudžeto papildomai atseikėti dar 753 tūkstančius litų G.Kerbedžiui neatrodo nerealus.
„Kitų metų pradžioje, matyt, neverta tikėtis daugiau pinigų, tačiau viduryje – galbūt“, – optimistiškai nusiteikęs įstaigos vadovas.
Aukštaitijos siaurukui viltį išgyventi teikia tai, kad nuo kitų metų vidurio jį planuojama perduoti Susisiekimo ministerijos žinion, o tai reiškia ir geresnę finansavimo perspektyvą.
Šiais metais unikaliam kultūros paveldo objektui buvo numatyta skirti 697 tūkstančius litų, tačiau vėliau ši suma sumažinta 50 tūkstančių – iki 647 tūkstančių litų.
Pasak G.Kerbedžio, turint tiek pinigų neįmanoma vykdyti einamojo kelio remonto: keisti pabėgių, išlaikyti kelio reljefą, kirsti krūmų ir atlikti kitų darbų.
Jis jau nekalba apie tai, kad 2010-aisiais siaurukas turėtų išgyventi su dar 200 tūkstančių litų mažesniu biudžetu.
Be kelio nebus ir turistų
Dabar veikiantis 68,4 kilometro ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys – Rubikiai, einantis per Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bučius, yra nusidėvėjęs, tačiau nuolat prižiūrimas. Įstaiga visus gaunamus pinigus – apie 700 tūkstančių litų per metus – skiria kelio priežiūrai.
Pasak G.Kerbedžio, nutraukus priežiūrą, geležinkelio būklė greitai taptų avarinė.
Be to, nutraukus kelio priežiūrą, gali būti sužlugdytas 8 milijonų litų vertės Siaurojo geležinkelio pritaikymo turizmui projektas, jam net 7 milijonus litų skiria Europos Sąjungos struktūriniai fondai. „Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ dirba 22 žmonės.
Planuojama rekonstruoti penkių stočių pastatus, Panevėžio depą, viaduką, pakeisti dalį geležinkelio ruožo bėgių, įrengti stoteles prie turizmui patrauklių vietų.
Apskaičiuota, kad, įgyvendinus projektą, išaugtų susidomėjimas siauruku ir būtų kelis kartus daugiau turistų nei dabar.
„Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pernai aptarnavo beveik 20 tūkstančių keliautojų. Maždaug tiek pat jų prognozuojama ir šiemet.
„Nors krizė, mes nepajutome, kad turistų sumažėtų. Žmonės tik renkasi pigesnes paslaugas, bet keliaujančiųjų siauruku tiek pat, kaip ir pernai“, – kalbėjo G.Kerbedis.
Pasak direktoriaus, šiais metais įstaigos pajamos bus maždaug 15 procentų mažesnės nei pernai. Įvertinus sunkmetį, tai nėra daug.
„Visuomenė labai domisi siauruku. Kasdien vien mūsų interneto svetainėje apsilanko keli šimtai žmonių. Galėtume pasiūlyti dar įvairesnių ir įdomesnių projektų. Jeigu apleisime kelio priežiūrą, siauruko nebeturėsime“, – tikino G.Kerbedis.
Inga SMALSKIENĖ
