Pastarąjį mėnesį užfiksuotos net kelios siaurojo geležinkelio bėgių vagystės kelia nerimą paveldo specialistams.
Vagystės nenaudojamame siauruko ruože – ne naujiena, jų kasmet pasitaiko po kelias. Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas sako, kad kol kas apie naujausias vagystes niekas jiems nepranešęs, bet tai bus padaryta. Mat, pagal įstatymus, departamentas turėtų įvertinti valstybei padarytą žalą.
Pasak A. Umbraso, siaurukas dabar yra „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės nuosavybė, tačiau teisiškai šie klausimai esą nėra išspręsti – nėra Vyriausybės sprendimo. Tad suvestinėje pateikiama žala yra mažesnė nei padarytoji realiai – neapskaičiuojama kaip kultūros vertybei padaryta žala.
„Manau, žala didesnė – sunaikinta dalis komplekso, – sakė vedėjas. – Ir tai apsunkina galimybę visuomenei ateityje ja naudotis.“
Anksčiau kalbėta, kad reikėtų rašyti projektus finansinei paramai gauti bei atkurti eismą ir siauruko ruožu Biržų link. Dėl bėgių vagysčių ateityje bus susiduriama su didesnėmis atkūrimo sąnaudomis.
Tūkstantiniai nuostoliai
Rugsėjo pabaiga–spalio pradžia unikaliam kultūros paveldo objektui siaurukui išties nebuvo gera.
Trečiadienį vykdant „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ siaurojo geležinkelio apžiūrą tarpstotėje Panevėžys–Pušalotas ties Medikonių kaimu pastebėta, kad dingę 120 metrų bėgių, padėklai ir bėgvinės. Nuostolis – 11 410 litų.
Tą pačią dieną užfiksuota ir kita siauruko bėgių vagystė. Ruože Joniškėlis–Petrašiūnai dingo 107 metrai bėgių. Taip pat tame pačiame ruože supjaustyta į atskiras dalis 31 metras bėgių. Nuostolis – 4 184 litai. Tai ne vienintelės pastebėtos vagystės pastaruoju metu. Rugsėjo 29-ąją vykdant siaurojo geležinkelio ruožo Biržai–Pasvalys apžiūrą pastebėta, kad ties Patatuliečių kaimu nuardyti ir pavogti bėgiai. Padaryta materialinė žala – 2 121 litas. Kitą dieną 73-iajame tarpstotės Joniškėlis–Pasvalys kilometre nuardyta ir pavogta apie 204 metrus bėgių, 1,2 tonos padėklų ir 0,04 tonos bėgvinių. Nuostolis – 18 122 litai.
Nebuvo nė vienos bylos
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas A. Umbrasas tvirtina, kad teisėsaugos veiklos rezultatai netenkina.
„Keista, kai šimtais vagia ir nerandama! Bėgių nepaslėpsi šieno kupetoje, tai ne malkos, tikrai nesudegina“, – stebisi A. Umbrasas.
Tiesa, bylų iškelta buvo. Vieną vagį pavyko sugauti priduodant bėgius į metalo laužą. Kita vertus, ruožas ilgas, sargų nėra. „Nutverti karštą pėdsaką yra pasitaikę, bet labai retai“, – sako vedėjas.
Jis įžvelgia ir kitą bėdą: nė karto nebuvo iškelta byla dėl kultūros paveldui padarytos žalos. Departamentui tik vieną sykį sunkiai pavyko iškelti civilinį ieškinį. Po iškeltos bylos ir atlikto žalos išieškojimo siauruko bėgių vagys buvo pristabdę veiklą – tai buvo tam tikras ženklas, kad jie vis dėlto už tokius darbus laukia ir atitinkamos pasekmės. Nepaisant to, pasak A. Umbraso, dabar Pasvalyje yra sustabdytos kelios bylos, tad vagys vėl atkunta. Prie naudojamo ruožo į Anykščių pusę ilgapirščiai nedrįsta kišti nagų – jų lauktų jau visai kitos bausmės.
Svarbiau kita infrastruktūra
„Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius Gintaras Kerbedis teigia, kad šiuo metu yra išreikštas visuomenės poreikis atstatyti ir kitą siauruko ruožą, tačiau konkrečių planų, kad šį ruožą perims jo vadovaujama įstaiga, nėra. Pasak direktoriaus, kai paklausiama ir jų nuomonės, atsakoma, kad reikia saugoti ir kitą siauruko ruožą, jį atkurti, eksploatuoti.
„Tame ruože yra nuostabių dalykų“, – pasakoja G. Kerbedis.
Siaurukas Anykščių link statytas caro laikais ir buvo daugiau skirtas žemės ūkio produktų ir naudmenų transportavimui, o kita dalis, šiuo metu nenaudojama, eina per kaimus, miestelius, dvarus – į urbanistinę aplinką. Tad įpūtus gyvybės siaurukui, ir tie kraštai sulauktų didelio žmonių susidomėjimo.
„Kad grobstoma – labai skaudu, tačiau išsaugotas pylimas, stotys, tad siaurukas egzistuoja“, – sako G. Kerbedis.
Siauruką atkurti, nepaisant siaučiančių ilgapirščių, įmanoma. Jei nebūtų minėtos infrastruktūros, tuomet kainuotų milijardus, o dabar reikėtų nupirkti daugiau geležies. Direktorius apgailestavo, kad delsiama priimti sprendimą dėl kitos siauruko dalies atkūrimo, tuo esą kai kurie naudojasi – daiktas neeksploatuojamas.
„Dvejonės daro labai didelę žalą“, – įsitikinęs G. Kerbedis.
Daiva SAVICKIENĖ
